Kas yra krūminis? 1 krū́minis sm. (1), krūmìnis (2) 1. R krūminis dantis, garankštis: Man nakčia kad suėmė krūminį gelti, maniau, neištversiu, ir gana A.Vencl. Baigia lėkt jau ir krū́miniai Sdk. 2. miškinis: Džinkt grindis atplėšė – krūmìnių ieško Krtn.
2 krū́minis, -ė adj. (1), krūmìnis (2) 1. → krūmas 1: Norint turėti krūminę rožę, reikia akiuoti į šaknis rš. Mes ir krū́minių vyšnių prasimanėm Plv. | Krūminės uogos (agrastai, serbentai) Vlkv. Krūminė keružė pušis rš. 2. → krūmas 3: Pagal stiebo aukštį daržo žirniai skirstomi į aukštaūgius ir krūminius rš. 3. panašus į krūmą, išsikerojęs: Vienų vištų skiauturės būna krū́minės, kitų vientėkės Vl. Gyvačių karalius turįs vainiką, panašų į krūminę gaidžio skiauterę Kp. Ažvis gražiausi krū́miniai žiedai (rankos žiedai su keliomis akimis) Trgn. Krū́miniai dantys (krū́minius dantis) sopa, maudžia J. Jau lekia vaikam ir krū́miniai dantys Vžns. Krūmìnė dantis KI167. Krūmìnės dantys K; MŽ. Krū́minis dantis Erž. Krūminiai dantys SD374. Aš iškūliau krūmines dantis neteisiojo RBJob29,17. Krūminiai debesys – juodos spalvos ir nelabai aukšti Pn. Krūminiai (kamuoliniai) debesys vakarop paprastai prapuola rš. Bulves sodinant, žiūrima, kad dangus būtų su krūminiais debesimis – bulvės užaugs dideliais kelmais LTR(Kp). 4. kuris gyvena, laikosi, auga miške, miškinis, laukinis: O tie arkliai krūminiai buvo S.Dauk. Katė (krūminė) vidurė[je] ąžuolo, į uoksą įlindusi, apsikatijo PP25. Kiškiogrikis krūminis (Luzula campestris) auga krūmuose, tankumynuose rš. Žilė krūminė (Senecio silvaticus) LBŽ. Godas krūminis (Rumex silvestris) P. Krūminis erškėtis (Rosa dumetorum) P.Snar. 4. kuris iš krūmų susideda, sudarytas: Krūminis miškas – tik vieni krūmai Grž.
krūminis junginiai
- krūminis dantis
- Edmundas Krūminis, Krūminis builis, Krūminis kūpolis, Krūminis rombapitonis