Kas yra garankštis? 1 garánkštis sf. (1) 1. K susisukimas, susivijimas, susiraitymas kilpomis: Siūlai, gija, virvė į garánkštis susisuka, t. y. į kilpas J. Nepaleisk sruogos, siūlai sušoks į garánkštis Kair. Sukrios vilnos metas į garankštis Vvr. Per daug sukriai nesuk siūlų, kad nesueitų į garankštis Pš. Visos gijos susisuko į garánkštis Lž. Nesuk siūlų sukriai, supuls į garánkštis Škn. Visi siūlai garánkštim suvaryti Tr. Jos verpatis – vienos garánkštys Ds. ║ raukšlė: Negerai pasiuvo – garánkštys darosi Dkš. | Vyro veide matėsi didelės garankštys rš. | prk.: Atadrėkio sumirkytos, milžiniškos sniego garankštys dabar buvo pasidariusios standrios rš. 2. krūminis dantis: Arkliai turi trejopus dantis – priešakinius, iltis ir garankštis rš. Krūminis dantis bus garánkštis, t. y. galutinis J. Man jau nė vienos garánkšties nebėra Lž. 3. D.Pošk danties šaknys. ◊ ant garánkšties antšlė̃kti išgerti: Antšlėkti ant garankšties Šts.
2 garánkštis sm. (1) žr. 1 garankštis: 1. R, MŽ Siūlai metas į garánkščius Trš. 2. Vb Žandų galuose yra garánkščiai J. Daugiausia darbo turi šalutiniai dantys, garankščiais (krūminiais) vadinami rš.
garankštis reikšmė
Kitos žodžio garankštis reikšmės: Garankštis angliškai Garankštis sinonimas Garankštis latviškai