liepti reikšmė

Kas yra liepti? 1 liẽpti, -ia, -ė tr., intr. K; Mž266, BB1Moz19,15, R įsakyti (negriežtai), raginti: Liepiu, įsakau SD164. Jijė liẽpė patį namie būti, t. y. kad jis namie būtų J. Lengviaus yra liepti, nekaip dirbti Sch87. Padarysiu nelieptas J.Jabl. Ir mažuosius vaikus padabojo, ir ką liepiamas padirbo Žem. Po trijų dienų žmogus, kaip buvo lieptas, atvyko pas karalių J.Balč. Dirbu ir vykdau tai, ką man sąžinė mano liepia daryti rš. Klausyti to, ką jam protas ir širdis liepia rš. Randai teikė jo veidui kažkokią liepiamą išraišką rš. Reiks liepti, jei klausys Šts. Liẽpia gulėt Vlkv. Liẽpė jį sukirst dešimt sieksnių malkų Ūd. I dabar daktarai tèbliepa mun nėko nedirbti Slnt. Eičiau darbelin nei neliepusi LTR(Kdn). Savajai [žmonai] liẽpė … dėtis jo nepažįstanti Jrk11. Liepė manę bernužėlis arielkos negerti JD484. Dirbčiau darbelį nė neliepta DvD118. Kursi ugnelę neliepiamoji JV625. Teliẽpig jam tatai parodyt kokiuo prajėvu regimuoju DP204. Nesigina padaręs, bet sakos liepiamas ir priverstas padaręs nuog kitų SPI8. Liepė juos būti linksmos širdies BPI83. | lingv. Visos šitos veiksmažodžio lytys yra jo liepiamoji nuosaka (modus imperativus) J.Jabl.
2 liẽpti, -ia, -ė 1. refl. atsakyti į kieno kalbą, reikšti savo samprotavimą, nuomonę: Neliepiaus (neatsiliepiau) skode (sueigoje), ir uždėjo man mokesnį Ggr. 2. refl. iš naujo pasireikšti (apie ligą): Nustojo ir nebeskaudėjo iki šiolei, tik dabar jau vėl pradeda liẽptis Užp. Kaip tik nešu ką ar kostu, ir liẽpias šone Užp. \ liepti; atliepti
3 liẽpti, -ia, -ė 1. tr. dėti linų ar kanapių pluoštelį prie šakos (vijos, vielos) (virvę vejant, siūlą verpiant, pynę pinant): Dar liẽpsiu vieną pryliepą, o trumpas tebūs votegas Krt. Kad verpdama peš ir liẽpa, tad ausdama smauka ir kaiša „kelnes“ Šts. 2. refl. plėstis: Paliepa (tokia piršto nago liga) liepas apei visą pirštą, nusivaro nu nago lig nario Šts. Dedervinė liepas į rinkį Ggr. \ liepti; apsiliepti; priliepti

liepti sinonimai