Kas yra lopyti? 1 lópyti, -o (-ija, -ia Š), -ė (-ijo) 1. tr. R, K, J dėti lopą, taisyti prakiurusį: Sau ir mums visiems padarysite gėdą, kad su buksvoms (kelnėmis) lópytoms į baudžiavą žergsit K.Donel. Ar mokėsi mano vatinės rankovę lópyti? Skr. Iki vienų metų negalima lopyti vaikui marškinių, – jeigu sulopysi, tai labai plėšys (priet.) Vrn. Matė juos, tinklus laive lopančius CII422. Nėr … skyriaus tarp kūnų karalių … o tarp kūnų elgetų, kurie lopytose skreistėse vaikščiojo DP582. Vakar visą dieną stogą lópijau Rdm. Šia skalda reikės lopyti plentas rš. | Nelopyti (neapsiūti tvirtesnės medžiagos, ppr. odos, kulnimis) vailokai greit plyšta Ėr. | prk.: Kyla aukšti, vynynais lopyti kalnai A.Vien. Alsuoju sau gryną orą, semiuosi sveikatos, plaučius lopau rš. ^ Nenešiojęs lopyto, neturėsi naujo LMD. Lopytu rūbu ilgiau nešiosi, ne nauju LTR(Ds). Kol švarkas ne ant tavo nugaros – nelopyk LTR(Jnš). Žambą pjauk, apkaklę lopyk Ggr. Lópytas puodas, žinoma, neilgai Pc. Norint lopyta sermėga, bile sava LMD. Alkūnės nelopęs neparduosi milo (netaupydamas neturėsi) Rz. Už kviečius mažai gavau, net negalėjau visų skylių lopyti (išsimokėti skolų) Jnš. | refl. tr., intr.: Imsiu šiandien lopytis, praplyšo kojinės po padais Skr. Kiti rašo, kiti siuva, kiti lopos rš. ║ atsodinti neprigijusius, išgedusius daigus: Šiąnakt gražiai palijo, eisim daržo lópyti Lkš. 2. intr. prk. duoti, šelpti: Jis savo motinai už duoną kiekvieną mėnesį lópo po trisdešimt rublių Skr. 3. intr. prk. drėbti piktą žodį, plūsti: Žadeika jam būt lópęs gerai! Lp. ◊ siū́tas ir lópytas visko išgyvenęs: Anas jau mokytas – siū́tas ir lópytas Trgn. \ lopyti; aplopyti; atsilopyti; įlopyti; išlopyti; nulopyti; palopyti; perlopyti; prilopyti; sulopyti; užlopyti
2 lópyti, -o, -ė žr. 2 lopoti.
lopyti junginiai
- (už)lopyti