mandrus reikšmė

Kas yra mandrus? mandrùs, -ì adj. (4) žr. mandras: 1. [K] Jis toks mandrus – su juo nesusikalbėsi Mlt. Jis dedasi didžiai mandrus, tarsi jam visas svietas priklauso Klp. Ok, mergytė, ok, jaunoji, nebūk labai mandri JV290. Par puikus žentelis, mandrus žirgelis JV3. Mandrus kai Ryga Sln. mandru n. [K]. mañdriai adv.: Tai mañdriai joja raitelių pulkelis VoL390. Mergelė mandriai ėjo (d.) Nm. 2. J Būk mandrus visados Všk. Kur iškalbinga, mandrèsnė moteris, gali daugiau papasakot Ad. Kitoj gadynėj vienam karaliui buvo duktė labai mandri, jog nieks negalėjo jos perkalbėt BsPII67. Dedys mandriu, o nė nosės nemoki nūsišluostyti Lkv. Seniau jis buvo mandresnis, bet dabar čystai išdurnėjo Sk. Tie vaikpalaikiai mañdrūs Grz. Mandrus buvo bėrs žirgelis KlvD27. ^ Mandrus kaip senas vilkas Pp. Mandrus kaip lapė Krt. Mandrus kaip gandras Plt. Visi mandri – kas kitą metą kiaules beganys?! LTR(Pp). Ką durnius įdės, tai nė mandrus neišims Sln. mañdriai adv.: Delikatniai, mandriai, kaip imsiu komplimentus šnekėti Žem. Šita mašina mandriai padaryta Gr. ^ Daryk mandriai, veizėk galo VP11. 3. O kuo prasčiausia stubelė, tai te mandriausia mergelė JV226. Jis išsiprantijo, kad atrodytų labai mandrùs Pnd. 4. žr. mandras 5: Žirgelis mandrus, alyvas graudus, nulaužė viršūnėlę KlvD93. Tuto strazdelis, mandrus paukštelis NS114. Mes mandria risčia važiuosime I.Simon. mañdriai adv.: Mandriai šoko bėrs žirgelis KlvD46. Aš nepaspėjau žirgelį šerti, kas nedėlėlę mandriai jodyti JV1085.