mankštinti reikšmė

Kas yra mankštinti? mankštìnti (-yti), -ìna, -ìno tr. K, mánkštinti, -ina, -ino Š; R 1. Krt pratimais lavinti kūno jėgas, treniruoti: Mankštinti reikia ne tik rankų, kojų, bet ir liemens, taip pat pilvo raumenis rš. Jaunieji vieni žirgus mankštino, kiti girėse grūmės S.Dauk. | prk.: Mankštinti plėčką (dažnai girkšnoti) BzF139. | refl. N: Kuo daugiau mankštinsimės, tuo sąnariai bus vingresni rš. ║ judinti, miklinti: Ji mankštino kairėsės kojos pirštus, suspaustus ankštoje kojinėje Mš. 2. KBII200 lamdant, spaudant minkštinti: Sudžiūvusį kailį mankštìnti DŽ. ║ prk. daryti švelnesnį, jautresnį: Teikis mus patsai žodžiu savu drūtinti ir širdis mūsų mankštint SE162. Prilenk jiems širdį ūmą, mankštink jų kietumą brš. | Mes taip kietos ir akmeningos širdies, jog nei taip aiškumi pavaizdu nemankštiname (neįsijudiname) pakūtosp DP476. ◊ liežùvį mankštìnti plepėti: Bemankštìna liežùvį susėdusios Krš. \ mankštinti; apmankštinti; atmankštinti; įmankštinti; išmankštinti; pamankštinti; permankštinti; pramankštinti; sumankštinti

mankštinti sinonimai