mindžioti reikšmė

Kas yra mindžioti? mìndžioti, -ioja, -iojo tr. 1. R, K, J kojomis trypti, trempti: Vaikai, nemìndžiokit lysių! Gs. Galvijus vis ant vienos pievos ganyti ir ją mindžioti duoda K.Donel1. Oi, šąla dreba žalia rūtelė, žirgelio mindžiojama (d.) J.Jabl. Kardais kapojo, kojom mindžiojo – mano vargelis geriau bujojo LTR. Tu čionai nevaikščiosi, vejelės nemindžiosi JV644. Daug kojų, kurios mane mindžiojo, supuvo kapuose V.Kudir. Kam rūtų vainiką po kojų mindžiojat LTR(Al). ^ Kad tu nesulauktai mindžioti po savim žemynos (vaikščioti po žemę)! Arm. Juodų jaučių mindžiotas (skurdo, vargo matęs) B. 2. prk. nesiskaityti su kuo, niekinti: Ne, to nebus daugiau, kad dorą darbo žmogų mindžiotų ir engtų savanaudžių saujelė! P.Cvir. 3. lipti su kojomis ant ko. | refl.: Jie mìndžiojas kits kitam ant kojų K. 4. spausti, maigyti, mankyti kojomis: Kodėl gi tavo drabužis taip raudonokas ir tavo rūbas nei mindžiojančiojo vynspaustuvėj? brš. ^ Basom kojom tik molis mindžioti KrvP(Brž). 5. vaisinti (paukščių patelę): Gaidžio nėr, nėra kam vištų mìndžioti, reiks kiaušiniai mainyti Mrj. Žąsinas žąsis mìndžioja Gs. | refl.: Jau šita porutė karvelių mìndžiojasi – tuojau perės Plv. ◊ dóbilus mìndžioti išlikti gyvam: Tas jautis dobilus nemindžios (pavasario nesulauks) OsG150. kójomis mìndžioti niekinti: Teisybę kójomis mìndžioti KlI236. šìrdį mìndžioti [po kójų] žeisti jausmus, skaudinti: Reikėjo vakar išsyk atstumti, o dabar tik širdį man mindžioji! LzP. Mano širdį mindžiojai po kojų V.Kudir. \ mindžioti; apmindžioti; įmindžioti; išmindžioti; numindžioti; pamindžioti; parmindžioti; permindžioti; pramindžioti; primindžioti; sumindžioti; užmindžioti

mindžioti sinonimai