nevalia reikšmė

Kas yra nevalia? 1 ×nevalià (plg. l. niewola, brus. нeвoлe) sf. (2) 1. laisvės stoka, teisių suvaržymas; priespauda, pavergimas: Kur ponas dovija žmonis, ten nevalià, t. y. nėr valios J. Dirbk, ką nori, nebe dvaro nevalià Ds. Kad ištraukė mumis visus iš nevalios ponų VoK154. Ar joj tę serga, ar joj negali, ar didelėj nevalioj (d.) Jz. Gražią, jauną mergelę, tylinčią kaip avelę, tankiai par piršlių rodą į nevalią paduoda JV266. Jis buvo girdėjęs ir mokėjo daug dainų apie sunkią baudžiauninkų buitį ponų nevalioje V.Myk-Put. Biedni jūs, žmonės, nedalioj, sunkioj būdami nevalioj A.Strazd. Pareidamas iš baudžiavos, iš didės nevalėlės, parneš šaunių žodelių ir graudžių ašarėlių JV401. Per visą gyvatą paduoti buvo nevãlion DP151. Nevalia, aba vergystė SPI108. ^ Duok širdžiai valią – patsai pateksi nevalion KrvP(Vs). Duok vaikui valią – pats būsi nevalioj An. Kad leisi liežuvį valioj, po to įpulsi nevalion Pšl. Akvata pikčiau nevalios Btg, Brž. Ukvata ir už nevalią didesnė LTR(Krp). 2. Rod nelaisvė: Krašte marių antelės prypavo, kad nevãlioj bernelis dūsavo (d.) Ds. Vis, būdavo, rašo karaliui prašymus, kad jos tėvą paleistų iš nevalios, nekaltai sėdintį BsPIV163. Paimtas į nevalią S.Dauk. Jūs patektumėte ing nevalią Babilonijos Tat. ^ Kai iš nevãlios ištrūkęs! OZ36. 3. prievarta, smurtas: Kas man yra do nevalià už to durniaus eiti, motinėlės užaugintai razbaininkui tekti (d.) Sk. Nė vienam nevalios ir netiesos nedarykiat ir alga savo pasikakdinkite BPII241. Kenčia nevalią SPI31. Oi, kad aš duosiu šešis šimtelius, ir tave paimsiu po nevalele KlpD114. Tada tur syla išvarytas būti per jo nevalią BPI281. Per nevãlią versti BŽ82. Per nevalią nereikia plėšti, gali ir pamaži išmesti uorę (javų vežimą) Jnšk. Lindikas, kurs lenda, kur nereikia, par nevalią įsiveržia į svetimą dubą J. Kas tau būt ėmęs, kad nebūtum per nevãlią inlindus! Ds. Ale jis prašė per nevalią, ir leido jį trečią naktį dabot LB241. Per nevalią iš motutės trauktis pasirodė nepadoru Vaižg. ^ Nevalia gera ponia Up, Krkl. ◊ į nevãlią užtektinai daug, labai: Prisidirbau, privargau į nevãlią Gs.
2 nevalià adv. CII607, Snt, Mrs negalima, draudžiama, neleidžiama: Būdavo, vilkų, šernų, ožkų nevalià šaudyt Dgč. Nevalià svetimas daiktas liest Dbk. Tau nevalià šalin eiti, man nežinant KBI33. Visą dieną reikėdavo stovėti vietoje – nevalia nei atsitraukti, nei atsisėsti J.Bil. Nevalia buvo visam mieste ugnies laikyt, nė žiburio užsidegtie BsMtII150.