Kas yra paduoti? padúoti, -da, pàdavė 1. tr. SD260 prinešus ar pakėlus įteikti (ppr. į rankas): Aš kiaušinį paėmiau ir motutei pàdaviau Švd. Padúok kirvelį Šlčn. Šventas Petrai, paduo raktus, atrakinsiu peklos vartus LTR(Ad). Yra mano sesiulė ugnelei paduoti, yra mano broliukas kelelį parodyti Kos137. Sesyte mano, žalia rūtyte, pagiduokai šitam sveteliui karštą ugnelę (rd.) Ds. Pagiduok teipag tą grūdą MP329. | prk.: Nė vieno vagies niekas man nepadavė Žem. Padavė į jo rankas visus kalinius, laikomus kalėjime Skv1Moz39,22. Tėve, ing rankas tavas paduomi dvasią maną DP173. ^ Kai Dievas duos, tai ir per langą paduos Prng. ║ padėti, duoti (valgyti, gerti, ėsti): Vaikai verkia, valgyt prašo – nėra ką paduoti rš. Kiekvienam gyvuliui reikia padúoti Ėr. Mes padúosim kumelaitei šieno Srj. Mūsų šunelis bet ką paduotas ėda J.Jabl. Nueik, padúok karvei ir avelei Mžš. Visi žmonės pirm gerą vyną paduost VoL67. Gerkite ... ižg to gėrimo, kurį aš jumus paduomi DP141. ^ Mokėjo išvirti, tik nemokėjo padúoti Bsg. Dūšia ne avelė, šieno nepaduosi Skdt. | refl.: Mes atsivežėm savo šieno ir arkliams pasìdavėm Srd. Išvažiuosiu už miesto, pasidúosiu arkliam ėsti Pc. ║ ištiesti paspaudimui (ranką sveikinantis): Sveikinas, dešiną ranką kits kitam paduodami S.Stan. | refl. tr.: Mes, pasidavę rankas, prisiekėme tvirtai laikytis tarpusavy draugystės J.Balč. ║ pateikti, pristatyti (iš toliau): Kai tik palyja, tai tuoj į Šešupę padúoda vandenį Gs. Kai paduõs iš aukštai vandens, tai bus tvanas! Jrb. ║ pateikti: Čionai paduodu man žinomų vardų sąrašą K.Būg. Dvidešimt apylinkės valstiečių padavė pareiškimus stoti į kolektyvinį ūkį (sov.) sp. Taip vieni kitiem pavyzdį ir padúoda (parodo) Ds. Štai tau paduodu (sukeliu) rūpestį apie žemę muno S.Stan. Apylinkėj buvau daininykė ir laikraščiuos padúota (aprašyta) Všn. Galime paduoti šią gražią naujieną A1884,383. Paduotos žinios [knygoje] kiek pasenėjusios rš. ║ intr. perleisti paveldėtinai: Eilė (karta) eilei padúoda: jos močia buvo mergos vaikas, ir ji mergos vaikas Ds. Ta liga į pamiliją padúoda (yra paveldima) Gs. ║ refl. perleisti paliekant, pasitraukiant: Par kiemus eitant, šunys pula, kitas kitam paduodamós Šts. ║ tr., intr. išsilaikyti orams, keičiantis mėnulio fazei: Aną mėnesį senas jaunam kad pàdavė, ir buvo giedra Bsg. Pàdavė jaunam šaltį, tai da paspirgins Ut. Į jauną pàdavė lytų, dabar tai lys Krš. | Delčiai padavė (mėnulis dyla) MŽ345. 2. tr. palikti likimo valiai, leisti ištikti kuriai blogybei: Nors žirgelius mes atduosma, tavęs nepadúosma Ds. Skatino, idant nepaduotų savo krašto neprieteliams S.Dauk. Pjaudamas, šienaudamas lietui nepadúok Švnč. ║ atsukti, išstatyti smūgiams: Jei kas ištiktų dešinę pusę veido tavo, paduok jam ir antrą BtMt6,39. ║ Kv leisti pasisavinti: Svetimo nenorėk, savo nepaduok S.Dauk. ║ netekti: Vargdieniai, nenorėdamys liuosybės savo paduoti, raginamys dirbti, priešingavo S.Dauk. 3. tr. pavesti: Tėvas pàdavė gyvenimą (ūkį) sūnuo, o pats nusikaršino Šts. Tėvas jai padavė ūkį I.Simon. Tik ne dėkui motinėlei, kad mane padavė anytėlei Nm. Žemę padavęs est vaikams Adomo Mž465. | Tura visi mano paduotieji (pavaldiniai) tavęs klausyti I. ^ Nėko nerūpinas, kaip gyvenimą padevęs KlvrŽ. ║ refl. atsiduoti: Pasidavė ant vaikio, o šis ir užmiršo, apgavo, pametė Lž. Jaunam bernyčiui pasiduosiu KlvD209. Pasidúodu in daktarus Lzd. Pasidavęs tai pagundai rš. Kad pilvotas koks ponpalaikis taipo prasikeikia, tai jau ne dyvai, nes velniui jis pasidãvęs K.Donel. Pasiduoda ant jo valės N. Tinginiui pasiduomi R135. Ant to pasiduomi, stoviu R73. Mielamui Dievui paduomies PG. Povilas paduostis maldomus DP225. Pasiduosti ing šventą apveizdėjimą jo MP130. Mes visi po sargybe tavo pasiduome PK182. | prk.: Jie pakėlė inkarus ir pasidavė jūrai SkvApD27,40. 4. refl. K nutraukti priešinimąsi, prisipažinti nugalėtam: Visas pulkas pasìdavė i nelaisvę Šv. Kai karo laivas kautynėse nuleidžia vėliavą, tat reiškia, kad laivas pasiduoda priešui rš. Ar pliš, ar truks – nepasiduosiu M. Nepasidúok, kad ir šonkauliai braškėtų! Grž. Nepasidúok, kibk prýš! Skd. | prk.: Pasiduok ligai – tai jau nė galo nebus Žem. Visus mus šiltinės perkratė, tik aš vienas nepasìdaviau Srv. Per anksti senatuvei pasìdavei Slm. ║ nusileisti, sutikti: Tėvas ... jos nužemintam prašymui pasidavė BsPIII33. Nepasìdavė nulygstant, ir nepirkau Šts. Pasìdavė po visais, nusileido Grd. Žmonėmus turime kartais paduotis DP109. 5. refl. būti paveikiamam: Atsisuks, jau pasduoda (pradeda judėti) Sdk. Žieminis paršelis lengviau pasiduoda nušeramas Šts. Lygus stosis žemės pelums pamestiemus, kurie pigiai paduodas vėjams pučiantiemus SGII1. | Dabar tupliai maži, bet nešiojant pasduõs (prasinešios) Vžns. 6. tr. išsiųsti, įstatyti (kur): Vaiką į šiuilę padúoti (nugabenti) KII228. Jonas buvo paduotas kalinėn BtMr1,14. Aš tave tyčia ten padaviau prie darbo BsPIII181. 7. tr. sukelti: Ant saulės ziegoriaus anoji linija, kurią šešėlis paduost, ... tuointimpos slinkčioja DP582. | Daug gėrus, man padúoda į pagires Šts. Šnapšė bobas pàdavė į raudonį Šts. 8. tr. padavinėti, kitam kraunant: Paduodamóji šakė Šts. 9. tr. leisti už vyro: Paduoti savo dukterį už vyro N. Nėra tokio būdo mūsų žemėje jauniausią paduoti pirm vyriausios BB1Moz29,26. 10. tr. išleisti, atiduoti į kariuomenę: Vienas brolis buvo padúotas kariuomenėn Šr. Žada mane jaunuolėlį žalnierium paduoti J.Jabl. | refl.: Namie nepatiko, tai pasìdavė (įstojo) į kareivius Šv. Pasidúosiu po kareiviais JD930. ║ paimti į kariuomenę: Jo sūnaus nepàdavė Jnšk. Ar daugelį šiemet pàdavė? Užp. 11. tr. pasakyti, pranešti: Padúoda labą vakarą, o ans nėko nesako Šts. Ans ... visokius melavimus ant jos padavė BsPIV146. Kad jau reiks, vėl padúosite žinią Lnkv. Toli ant motutę kieminėt važiuoti arba prieš smertelę žinelę paduoti d. 12. tr. įskųsti: Pàdavė už vagį, bet išteisino Šts. Sako, jų būt neradę, ale gal kas pàdavė Sdk. 13. tr. pareikšti ieškinį ar apskųsti (teisme): Prikalbėjo kaltininką paduoti į teismą J.Balč. Možna buvo anas padúot [į teismą] až tokį darbą Mlt. Idant ... nepaduotų tave sūdžiai BtMt5,28. | refl.: Jis pasìdavė į teismą Rm. Ans pasìdavė į Vilnių Krtn. 14. tr. patraukti, pastumti, pavesti (į kurią pusę): Reik atbulą mašiną padúot Jrb. Padúok stalą arčiau lango – bus šviesiau Jnšk. | Paduok arklius nuo javų Jnš. | prk.: Mėnuo pàdavė į paraižus (paryžo, ėmė dilti) Šts. ║ refl. pakrypti, pasisukti: Daržinės siena labai pasìdavė į aną pusę, reikia atremt kuo Ėr. Ąžuolas pasìdavė (pasviro) į šoną Skr. Sienojas į vidų pasidãvęs Pg. Kakta žema, pasidavusi į užpakalį rš. Rankovės per daug į priešakį pasidãvusios (persuktos) Lnkv. Virštininkų karčema buvo, kur Palangõs-Kretingõs kelias pasidúoda į Kiauleikiùs Plng. Paskuo pasìdavėme (nuvažiavome) ant Var̃nių Šv. Iš pradžių buvo spiečius pasidãvęs (lėkęs) miškan Ds. Čia vandenio yra, reik pasidúot į dešinę pusę, išeisim sausiau Bsg. Ant jūrių pasidúoti KII179. ║ refl. prk. pasinešti, rodyti polinkį: Mertynas ... pasìdavė ant kelionės Sch231. Buvo pasidãvęs po svietą vaikščioti Plng. Mato tėvas, kad sūnus kitur pasidãvęs, ir nebesakė nieko Srv. 15. intr. pasekti (kuo), būti panašiam: Vienas vaikas po motina pàdevė Užv. Karūnos gelsvuojančiai baltos, į rausvumą paduodančios P. | refl.: Aš tam tikiu, ka giminėm pasiduoda Jnš. Abudu [sūnūs] buvo pasidãvę į savo tėvą BM209. 16. intr. skleisti kvapą, dvokti, atsiduoti: Ką gi deginat, kad dūmais padúoda? Lel. Pernykščiai rugiai jau padúoda pelėsiais Pbr. Alus da vis salyklu padúoda Vj. Koks čia ragaišis – šutu padúoda! Jnšk. Šiltas pienas karve padúoda Trgn. Geras vanduo niekuo nepadúoda Trgn. Velioniu jau padúoda – tuoj mirs Skp. Iš kamaros plėkais padúoda Dbk. Senas kiaušinis, jau truputį padúoda On. Tik vakar papjoviau žąsį – jau šiandie padúoda Sv. Mėsa jau negardžiai padúoda Ds. Kepė pyragus, tai visa gryčia taip gardžiai padúoda Dgl. | Pienas į virintą paduoda Šts. 17. tr. užvesti, pradėti (dainą), duoti (toną): Ir karalius pats dainuotų, kad kas dainą jam paduotų Kp. Gerai vaikai dainuoja, tik reikia balsą padúot Slm. 18. refl. apsimesti, nuduoti: Pasìdavė numirusi ir atsigulė ant lentos BM149. Pasidúok už sergantį BM295. 19. refl. sumenkti, susilpti, pavargti: Kad ir žmogus jau visai pasìdavė – nei jis triobų stato, nei darbą dirba Vb. Jis jau, žmogelis, visiškai pasidãvęs (susenęs), išbalęs vaikštinėja Jnšk. Jonas šįmet labai pasìdavė (sulyso, sunyko) Aps. Tokia pasidãvusi, gal ar serga! Ds. Vakar niekur nebuvau, teip buvau pasdãvęs Slm. ║ refl. sukrypti: Jų pirtis jau pasidãvus, turbūt greit visai nuvirs Trgn. 20. intr., tr. smarkiai ką padaryti: Lig pietų keturiese padúosim (gerai papjausime), ir bus rugiai nupjauti Jnšk. O da kad vėjas paduos nuo kalnų, tuoj dvidešim trisdešim laipsnių [šalčio] Brž. Krosnį įkaitina, vandenio užpila, paro paduoda, atsigula ir parinas Vl. | refl.: Kol jaunas buvo, pasìdavė (paūžė), o dabar, kaip ves pačią, būs rimtas gaspadorius Šv. ◊ į pė́das padúoti sukelti nuogąstį: Žiūrau – durys praviros, tuoj man pàdavė į pė́das, kad čia vagys Gs. Man padavė į pėdas, kad tu teip ilgai neparvažiuoji Skr. kaĩp padúota aiškiai: Vilnia (Vilnius) regėt kàp padúota Pls. Vakaras tylus, aplink girdėt kàp padúota Rod. kudãšių (kudõšių Km) padúoti Šmk įkliūti, gauti mušti. per šìrdį pasidúoti pajusti nuoskaudą: Ir jam lyg truputį pasidavė per širdį, jog rinko vyrus ir be jo rodos, ir be jo žinios V.Piet. po kójomis padúoti atiduoti kieno valdžiai: Visa padavė po kojomis jo DP226. rañką (rankàs) pasidúoti pasigelbėti: Jie viens kitam pasidúodavo rañką Gs. Pasiduokime broliškai vieni kitiems rankas! rš. \ duoti; antduoti; apduoti; atiduoti; daduoti; įduoti; išduoti; nuduoti; panuduoti; paduoti; parduoti; apiparduoti; atparduoti; išparduoti; perparduoti; užparduoti; perduoti; praduoti; priduoti; suduoti; pasuduoti; užduoti
paduoti junginiai
- eilė paduoti kamuoliuką, paduoti (valgyti), paduoti apeliaciją, paduoti kam nors ranką, paduoti į teismą