dvokti reikšmė

Kas yra dvokti? dvõkti, -ia (-sta, dvãkia), -ė (-o) 1. intr. [K] smirdėti: Baisiausia smarvė nuo jo dvõkia Dkš. Nuplauk kojas, jau prakaitas dvõkia Btg. Dvãka sriutos pakūtė[je] Kv. Patrankos vis gaudė ir gaudė, ir visas oras dvokė degėsiais, paraku ir krauju A.Vien. Dvõkia kaip avių tvartas Dkš. Dvoka it maita M.Valanč. Dvoka it kiaulės M.Valanč. Dvokiančioji ūmėdė (Russula foetens) mažai panaši į kitas ūmėdes rš. ^ Trečiąją dieną žuvis ir svečias dvoka VP47. Kuri jūra žuvim nedvokia! PPr269. Kiaulė lauke dvoka, ant stalo kvepa VP24. Kas šešnakų nevalgė, tas ir nedvoka S.Dauk. Noris medumi teptumi, vis degutu dvoks S.Dauk. Gvaltu (varu) bučiuojant, dvasia dvoka S.Dauk. Svetima dvasia visados dvoka S.Dauk. Kas ko nemyli, tai ir kvapas jo dvõkia Kpr. 2. intr. gesti, pūti skleidžiant smarvę, smirsti: Lavonas jau dvõksta J. Žuvies galva visų pirma dvoka VP52. 3. intr. dvelkti (apie dvasią, kvapą, ugnį): Iš tvarto šilima dvõka Als. | prk.: Šis, dvokdams rūstybe, tuo[j] įejęs tarnus kunigaikščio nugaluodino S.Dauk. 4. intr., tr. pūsti: Vė[ja]s dvõka Ggr. Dievas senį apliejo šaltu vandeniu ir dvokė dvasią LTR. Dvokti, su dvase šildyti I. 5. intr. svaigti, kvaisti: Nuo tų kanapių man galva dvõksta Srj. Yra garų – dvõksta man galva Lš. \ dvokti; apdvokti; įsidvokti; išdvokti; nudvokti; padvokti; perdvokti; pradvokti; pridvokti; sudvokti; uždvokti

dvokti sinonimai