nugriūti reikšmė

Kas yra nugriūti? nugriū́ti intr. 1. nukristi, nupulti; parvirsti: Porą kartų jam taip nugriuvus ir negreit atgavus žadą, tėvai manė jį mirus P.Cvir. Iš arklio kanopos žemė nugriuvus Ad. Nugriū́si [nuo vežimo], tai tada verksi Mrp. Tas kap rikterėjo – nuo visų stogų kaminai nugriuvo (ps.) Brt. Davė man į galvą, aš ir nugriuvau Smn. ^ In pečiaus išaugę, nuog pečiaus nugriuvę (nedaug kur buvę, nedaug ką matę, nieko nesimokę) – ir nieko nemokam Dv. | prk.: Jam bėda nuo pečių nugriuvo rš. 2. įdubti: Kai išejau su našleliu tanciun, tai po manim žemelė nugriuvo Vlk. 3. prk. būriu nueiti, nuvažiuoti, nukakti: Ai daug svietelio kermošiun nugriùvo! Trgn. 4. atsigulti pogulio, numigti: Eik nugriūk kokį pusvalandį, tuoj pasidarys geriau Pkr. 5. prk. numirti: Kol tėvai gyvi, tai visi tyli, kai tėvai nugrius – kaposis Jnšk. Džiaugiasi boba, kad senis nugriuvo Žmt. Nugriuvo bernužėlis kaip girioj ąžuolėlis (flk.) Sn. 6. prk. nusiminti, susigraudinti: Tėvas, kaip nerado vaikų, tai nuvyto nugriuvo (nusiminė baisiai, susmuko) Pls. ◊ širdìs nugriùvo pasidarė graudu: O jau tėvo ir nugriuvo širdis TDrIV225(Pls). \ griūti; apgriūti; atgriūti; įgriūti; išgriūti; nugriūti; pagriūti; pargriūti; pergriūti; prigriūti; sugriūti; užgriūti

nugriūti sinonimai