numėtyti reikšmė

Kas yra numėtyti? numė́tyti tr. 1. K iter. numesti 1. 2. Sut mėtant kuo užmušti, nužudyti: Ir numėtė jį akmenimis iki smerties BB1Kar21,13. Pagavę jo tarnus, vieną sumušė, o antrą užmušė, trečią teipag akmenimis numėtė Ch1Mt21,35. 3. pamesti, prapuldyti: Nenumė́tyk šitos knygos – ji labai gera PnmR. | refl.: Kažkur nusimė́tė mano pypkė Ob. Buvo jų daugiau, ale kiti nežinia kap nusimė́tė Alk. 4. mėtant apsodinti: Numėtėm keturias vagutes bulbų Lp. 5. refl. nusimesti nuo savęs: Kiekvieną sūnų, nusispardžiusį, nusimėčiusį, močiutė lygiai rūpestingai sutvarko P.Cvir. 6. refl. prk. nustoti garbės, nusivadaloti: Nusimė́tė kaip lušnapantis ant šuns būdos Snt. Tu irgi teip nusimė́tysi, kaip ji Skr. 7. nuberti (spuogais): Visą juozmenį kiauniežėm numėtė Kp. Skaudalėm numė́tė visą nugarą Dbk. Jei sušersi šuniui su šluota, labai numėtys votims (priet.) Pn. 8. plonai aparti, nuskusti (rugieną): Rugius nupjovę, tuojau rugienas numėtėm Skr. ◊ pė́das numė́tyti klaidinant nuslėpti savo blogus darbus: Taip jis mokėjo numė́tyt pė́das, kad ilgai aš jo nesugavau kortuojant Lnkv. \ mėtyti; apmėtyti; atmėtyti; įmėtyti; išmėtyti; numėtyti; panumėtyti; pamėtyti; permėtyti; pramėtyti; primėtyti; sumėtyti; užmėtyti