Kas yra nuovargis? núovargis sm. (1) Skr, nuovargỹs (3a), nū́vargis (ž.) (1) 1. nuvargimas, silpnumo jausmas nuo darbo, judėjimo ir pan.: Po darbo pasireiškiąs laikinis viso organizmo, tam tikro organo arba audinio darbingumo sumažėjimas vadinamas nuovargiu rš. Kas jo buvo nuovargis! Lnkv. Prie seno žmogaus greičiau kabinas tas núovargis Šmk. Nū́vargis didelis buvo su spragelais kulti Krš. Jis šiandien didelį núovargį turėjo J. Sėdėt ir tai núovargis Ds. Monika beveik snaudė iš nuovargio P.Cvir. Tokio[je] tamso[je] pareit iš taip toli tai ir nemažas nuovargỹs Gs. Nusimaudyk į šaltą vandenį, jokio nū́vargio neturėsi Vn. ^ Iš nuovargio nesirk, iš džiaugsmo neverk Smn. Dėl kvailos galvos tik kojom nuovargis Vaižg. 2. tech. susidėvėjimas, susilpnėjimas: Bandymai parodė, kad gijos audžiant trūkinėja ne dėl nuovargio sp. Yra tokia metalų yda – nuovargis. Jeigu plieninį virbalą sulenksime daug kartų, jis luš rš.
nuovargis junginiai
- Lėtinis nuovargis