Kas yra pašėlęs? pašė̃lęs, -usi part. nepaprastas, didelis (apie abstraktų dalyką): Jį apėmė pašėlęs džiaugsmas rš. Juk tai man bus pašėlusi dovana! Vaižg. Pašė̃lęs kietumas – nė kaip pjauti! Žr. Pašė̃lęs vargas ten – važinėkias Lkv. Pašė̃lęs miegojimas! Šts. Ot vienybė pašė̃lusi jų! Lnkv. Apsunksta galva nuo pašėlusio skausmo rš. Mašina sutarškėdavo dar pašėlesniu ūžimu J.Balt. pašė̃lusiai adv.: Pašė̃lusiai noru miego KlvrŽ. Pašėlusiai ištroškau gerti Žem. Kaip pašėlusiai lekia laikas! J.Dov. Saulė atsistojo tiesiai ties jo nosimi ir pašėlusiai svilino P.Cvir. Pašė̃lusiai mandrus, nėr ko sakyti Užv. Pernai buvo pašė̃lusiai šalta vasara Žg. Ožka kaip ožka, bet tie ragai pašėlusiai gražūs LTsIV149. Jam pasidarė pašėlusiai įdomu J.Avyž. Atlajuj pašėlusiai patogu maudytis A.Vencl. Miške pašė̃lusiai daug uogų Kv. ◊ nė pašė̃lusio nė vieno, jokio: Virbo nė pašėlusio nėra pas trobą ugniakuriams Žem.
pašėlęs junginiai
- kaip pašėlęs