pašėlimas reikšmė

Kas yra pašėlimas? pašėlìmas sm. (2) DŽ1, Slnt, Trk; Rtr 1. M → pašėlti 2. 2. → pašėlti 3: Nuog bjaurios ligos pašėlimo rš. 3. G102 → pašėlti 4: Pašėlìmo ir beprotybės auka NdŽ. Su tolie didesniu pašėlimu tai darei, nekaip kad skruzdė būtum pryš saulę pakilusi, norėdama anos šviesumą užgesyti P. Jie, matydami silpnybę, pašėlimą savo varo A1885,50. Priešai visu pašėlimu puolė miestą rš. ║ Eik tu, pašėlìmas, lyna vėl! Grg. Tikras pašėlimas tas vaikas, tas bejėgis padaras rš. 4. → pašėlti 6: Pavasario pašėlimui perėjus, visi tie baldai liko toli toli upės pakrančiuose išblaškyti Pt. Su pašėlimu ūžavo jūra rš. ◊ iš (lig, nuo) pašėlìmo labai smarkiai: Ka pradės [žiužį] mušti iš pašėlìmo, strėnos lakstys Krš. Sirgo džiova, o gėrė iš pašėlìmo Pp. Žiogai giesta iš pašėlìmo Akm. Išvaliau kaminus – dega iš pašėlìmo Krš. Lig pašėlìmo varės už vienas antro, katras greičiau užbengs Kv. Šį metą nū pašėlìmo daug sniego visur Kv. pašėlìmo kartà; Žem gėda. \ šėlimas; įšėlimas; pašėlimas

pašėlimas sinonimai