patižti reikšmė

Kas yra patižti? patìžti intr. Rtr; BŽ471, KŽ 1. R, MŽ, MŽ417, N, K, DŽ, NdŽ, Jnk kiek suminkštėti, pasileisti, pašlapti, paskysti: Kaip palijo, patižo kelis, t. y. žemė tiži tapo J. Takeliai vietomis patižę M.Katil. Kasdie lyja, keliai patìžę Zp. Rudenį visi keliai patỹžta Vkš. Patìžusios bulvės sąla J. Pavirš patìžus žemė Pc. Purvynai patìžo J.Jabl(Ar). Patižusi ir purvuota ant dirvų ir kelio Žem. Kietos paalksnės, nepatìžusios Rdn. Uogas pirk su koteliais, kad anos negautų patìžti Vž. Nuo per ilgo tešlos išsistovėjimo duona būna patižusi ir rūgšti rš. Užpakalinė papilvės dalis – tai minkšti, patižę, lašiniukai rš. 2. ištikšti: Žlegt ir patižo [kiaušiniai] ant baltų grindų rš. 3. Ms, NdŽ prk. kiek suglebti, netekti veiklumo, ryžtingumo, blaivumo: Jaunas žmogus – nėr patìžęs Rdn. Atsikėliau patìžusi, kaip apdaužyta – keisias orai Krš. Patìžusi yr ano ta boba End. Aš tokia patìžus, stikliuką išgeriu – ir plesčioju lyg girta Grl. Nepatìžkiam, vyrai, pjaukiam, nupjausma lig vakaro varstą Plng. Nepatižkiat bekonų pristatyti, druskos gausiat Šts. | Nepatìžusios buvo vardinės, tik langus ištarabanijo nereikalingai Šts. 4. prk. suklysti, nepataikyti kalbant, apsirikti: Piršlys pėliuoja, t. y. nemoka šnekėti, patižo J. Nepapėliuok, t. y. nepatižk J. ◊ širdìs patìžo pasidarė šleikštu: Man širdìs patìžo nuo tų slyvų NdŽ. \ tižti; aptižti; įtižti; ištižti; nutižti; patižti; pratižti; pritižti; sutižti; užtižti