aptižti reikšmė

Kas yra aptižti? aptìžti intr. K, Š, K.Būg, Rtr; I 1. K, KŽ kiek paskystėti, pasileisti, suminkštėti: Aptìžęs kelis, kad lyna, šaltį leidžia J. Aptìžusios bulbės miltingos išvirusios J. Aptìš kleckiukai, tiek ilgai nevirink Krš. Bevežant visi obūlai aptìžo Vvr. 2. apgriūti, apirti: Pernai buvo artie, bet budinkas aptìžo [ir iškėlė] Šts. 3. KŽ, Krt prk. pasidaryti neveikliam, apsileidusiam, išglebusiam: Buvo toks aptìžęs vaikis Trš. Aš esu toki aptìžusi pati Yl. aptìžusiai adv.: Aptìžusiai begyvena, kaip prasidėjo su šnapše Šts. ◊ širdìs aptìžo 1. KŽ, Trk, Yl, KlvrŽ, Sd pasidarė šleikštu, bloga: Aptìžo širdis nuo saldžių, skanių valgių, t. y. pasidarė patiškusi, tyvalioja, pyksta, nebepriema valgio J. Nenoru: širdìs nu tų saldainių tik aptỹžta End. Pagaliaus širdìs aptìžo beėdant J.Jabl(Als). Nu tų riebių vėdarų širdìs aptìžo, duotumi rūgštimo atsigauti Vkš. Aš valgiau skabydama: jau į širdìs aptìžo bevalgant Pln. Širdis aptižo – ir būt nualpęs, jei nebūt pradėjęs vemti S.Dauk. 2. pasidarė skaudu, neramu, baugu, baisu: Širdìs aptìžo beveizint į žudymus Šts. Nu tavo žodžių mun širdìs aptìžo Vkš. Širdìs aptỹžta tiktai paveizėjus, kiek reik nuravėti da Slnt. \ tižti; aptižti; įtižti; ištižti; nutižti; patižti; pratižti; pritižti; sutižti; užtižti