ištižti reikšmė

Kas yra ištižti? ištìžti intr. Š, J.Jabl, NdŽ, KŽ 1. K, Žlp, Strn suminkštėti, pasileisti, praskysti: Kelias ištìžęs Rtr. Rudenį y[ra] ištìžę visi pašaliai Lk. Ganyklos tos ištìžusios pavasarį, pelkės, kupstynės Pšš. Ištižusioje žemėje negalima dirbti su derliaus nuėmimo mašinomis rš. Sniegas miesto gatvėse ištižo Vaižg. Plytos sausos nedegtos nuo lietaus ištìžo, ir sugriuvo kaminas J. Ištiñža sušlapęs popierelis Ub. Popieris greitai ištiñža Krš. Pradėjo didžiai lyti, ištìžo muno paauksytieji popieriaus šarkai PP18. Arklio, karvės, veršio mitulio [naginės] lengvumo lengvos, ale ištìžo Škn. Pagaliau vyžos visai ištižo K.Bor. Blogos rūšies klijų plytelės linksta ir sausos būdamos, o užpiltos vandeniu darosi slidžios ir ištižusios rš. Bevirdama kleckynė ištìžo Vkš. Ištiñža kukuliai greitai Vn. Ištiñža sėtiniai [bulvienėj], pasidaro kaip lepšiai Krš. Pirmu kitokia silkė buvo, ne kaip daba, silkę padėjai ant anglies – ištìžo Jdr. Šiultai džiovenant uogos ištỹžta Ktk. Sviestas ištìžęs kaip putra Prk. A neištìžo medus iš tos popieros, kol parsivežei? Jrb. Ma[n] nepatinka [kazlėkai]: kai varlės ištìžę LKT108(Tt). Ištìžę, perspėję slyvelės Aln. Kuo labiau jie (pomidorai) sunokę, tuo labiau kaitinami sutrūkinėja ar net ištyžta rš. Mūsų bulbės dideliai miltingos – pusiauvirės ištỹžta Vkš. Žiūrėk, bulvės ištìžo, nukaisk Kv. Lytaus [v]andenė[je] ištìžo žirniai Mšk. | Nebijok, neištiši – ne molis LTR(Grk). Bene mes iš molio, jug neištišime [nuo lietaus] Žem. | prk.: Jo rankose ūkis ištižo kaip grybas rš. Rublis ištìžo visai (nieko nenupirksi) Snt. 2. Sd iširti, subyrėti: Buvo jau išgruvęs, ištìžęs, paėmė i pataisė Trš. Visi ginklai, viskas ten ištìžo Šts. Akmuo ištìžęs teip, kad į nėkus išejo Yl. Nusipirkau plaktuką – tas tuo ištìžo Sdr. Bernai liuob duos į grindis, ka šoks polką, ka kitam i tie padai ištìš Klk. Parsprogs i tau ištìš gatavai [klumpiai] Bdr. | prk.: Susirgo direktorė, i mūso kompanija ištìžo Vkš. 3. Kv, Skd ištikšti, sudužti: Kiaušis krito ant žemės ir ištìžo Vkš. Iškrito stiklinė iš rankos ir ištìžo į smulkius šmotelius Vkš. Užsidegs troba, ka lempa ištìš Trk. | Prisigėrė, davė į medį, i ištìžo galva Nmk. Taksiuką paėmė, movė, maniau, ka ištìšma Krš. Vienas čiupt už apkaklės ir už tos kuprinės ir devė į žemę, šis ir ištìžo Žr. Jug dės bomba, vis tiek ištìšam visi Akm. Tuomet Jonas paspyrė, boba tujau ištižo, ir nebereikė jokio mūšio MPs. Kad uždrožė keletą kartų su kūju, tuoj vilkui liežiuvis ištižo BsPII327. 4. Trg, Grd suglebti, nuleipti, nuvysti: Tokiame vasaros karštyje kur čia žmogus nebūsi ištìžęs Š. Ištìžus tokia – lįsiu ežeran Sug. Šiltà, vaikai ištìžę, alpsta Rdn. Nu šilumos kaip koks težlis ištižáu, nebnoru nė pasijudinti Vkš. Kad prigėrė, ir ištìžo Tv. 5. G88, LL228, DŽ, Gršl prk. išlepti, būti nevikriam, nevykusiam, netikusiam, neveikliam: Vyras ištìžęs nuo pijokystės, t. y. supėpęs, prie darbo neskudrus J. Ji visai ištižusi Rtr. Vaikščio[ja] ištìžęs iš pat jaunų dienų Trk. Ans sau skaito, jau neištìžęs didliai Trk. O ištìžusi negali pasirodyti, reik iš paskutinės, bet darbą dirbti Lpl. Jau ištižáu amžiaus gale Kv. Dabar vaikam gerai, par daug, labai ištìžo, pradėjo pasleidę būt Rk. Tik tu nepatižk, nebūk ištìžusi Ms. Toks ištìžęs vaikas nieko nepadės Jnšk. Kiek ištìžusių [žmonių] paliko, daug daug Žg. Palikau apkepusi, ištìžusi, ne kaip reik Yl. Ar bijai jau tu kovos? Ištižai? Nusigandai? B.Sruog. Žmonės dažnai gyvena pasidavę aplinkai ir lyg ištyžta Vd. Ilgainiuo išlepusi diduomenė ištižo S.Dauk. ^ Ištižęs kaip nelaižytas veršis LTR(Krtn). Ištìžo kai miežinis kleckas Up. Sėdi [svotai] ištìžę, kai kiaulės iš migio Jž. Esi ištìžęs it vėdaras Pln. Ištìžęs kaip bulvinis blynas Šv. Ištižęs kaip ratai be atsajų Up. Ištižęs kaip lepšė po lietum Pšl. Ištìžęs kaip ošikinis End. Ištìžęs kaip grybas Pln; LTR(Yl). Ko čia ištižai kaip sena vyža? Vaižg. Ištìžęs kaip Magrietos varškė Kv, Kltn. Ištižęs kaip Marytės sūris Tl. Ištižęs kaip Samanytės lepšė LTR(Btg). Ištižai kaip paplotėlis piene J.Avyž. Kas neištižęs, tas ir neišsiviepęs LTR(Šll). \ tižti; aptižti; įtižti; ištižti; nutižti; patižti; pratižti; pritižti; sutižti; užtižti