pauostyti reikšmė

Kas yra pauostyti? paúostyti tr. Š, Rtr, KŽ; Sut, N, M, L, LL173 1. NdŽ, Lt, Antr, Sb, Jnš, KlvrŽ, Žeml truputį uostant įtraukti kieno kvapą, pakvėpinti: Paúostyk, ar tiks kvapas J. Šuva pirma paúosto, o tada ėma LzŽ. Šuo paúosto paúosto i prapulna LKT117(Žlp). Ta karvė paúostė i pulna su ragais LKT106(Krž). Ans (arklys) pirmu žemę paúosto, paskuo gulas Lk. Tas paršelis paejo, paúostė, nė nosės nekiša Trk. Paúostis [šykštuolis], ras spirginio – gausi! Drsk. Pabraukiu par galvą, paúostau – smirda taboka Klt. Reikė[jo] puodakelis aždegt, paúostyt [nuo slogos] Švnč. Kai pirmą kartą nueisi pirtin, reikia pauostyt vantą, kad sloga nepjautų LTR(Pmp). Vilkų būta rujos, tai vilkė priejus kūmą pauostė ir apmyžo LTR(Slk). Kai karvė neduoda pieno, reikia duot pauostyt jaučiui melžtuvė LTR(Rk). Kaip pirmą kartą mažą vaiką išneša oran, tai reikia atvest arklį, kad pauostytų vaiką, tada vaikas niekados nesirgs LTR(Sdb). Gyvatės vieną žolę pauostančios rudenyj ir einančios gulti Sln. ^ Pauostęs, nosį nenusilauši LTR(Grk). Vasarą darže bujoja, žiemą gryčioj žiemavoja, kas jį pauosto, ašaras šluosto (svogūnas) LTsV486(Ldvn). | refl. tr. K, KŽ: Margarita atsilaužia duonos gabaliuką ir pasiuostydama kramsnoja rš. ║ tik inf. apie labai mažą kiekį: Druskos nebuvo nė paúostyt DŽ. Mėsos – tik pauostyt Ds. Davė duonos paúostyt Mrj. Šį metą meisos teturiam pauostyti Dr. Nėr miltelio į nosę paúostyti Krš. Kitur meisos negausi nė paúostyti Yl. Silkė buvo ubagų maistas, o daba i ponams nė paúostyti Krš. Obulų šį metą nė paúostyti nė[ra] Vvr. ║ tik inf. apie lengvai nugalimą: Ans mun y[ra] tik paúostyti – apsidirbčio tą akimirką su tokiu ponu Dr. 2. NdŽ, KŽ pašniaukti: Buvo [tabako] rūkomo ir paúostomo Rsn. Aš išsitraukiau ragą tabokos, daviau pauostyt mergytei tokios LTR(Mrj). | refl. tr. KŽ: Ta senė atsisėdus į tuos ratelius, pasiuosčius tabokėlės Sln. Pasiúostysiam taboko, py mūso nėr jokio stroko (d.) Prk. 3. prk. truputį patirti, gauti: Kai paúostys darbo, žinos DŽ1. | O jau ana paúostė [degtinės], tujau ana kitaip šneka Varn. Jei tik paúosčiau arielkos, aš tujau dainiuoti! End. 4. prk. kiek pabendrauti, pažinti: Paúosto [merginą], i pakrato rankas – nevedas į metrikinę Krš. | refl.: Tik pasúostė ir nuejo kas savo keliu! Lp. ◊ dir̃žą paúostyti NdŽ [i]gauti mušti. dū́mų paúostyti dalyvauti karo mūšyje: Nebijok, greit pardums namo, kai paragaus bado ar dūmų pauostys J.Bil. kam̃štį (×kòrką Vkš, Dr, stiklìnę) paúostyti Msn truputį išgerti: Kam̃štį paúostęs – girtu pasvertęs Vlk. Stiklinę pauostys, ir visi apyvarai atsileidžia J.Mik. špỹgą paúostyti 1. nieko negauti, nelaimėti: Kiek mergos kabinėjasi prie vaikių… ir visuomet špygą pauosto Žem. Pauostysi tu špygą, ne užmokesnį nuo manęs! Žem. 2. rš(Kp) sakoma pykstančiam. \ uostyti; apuostyti; atsiuostyti; įuostyti; išuostyti; nuuostyti; pauostyti; prauostyti; priuostyti; suuostyti; užuostyti

pauostyti sinonimai