Kas yra pažinti? pažìnti, pažį́sta, pažìno tr. 1. SD287,456, R turėti santykių, ryšių: Kitusyk pažinaũ visus to krašto senuosius Alk. Aš jį pažį́t pažį́stu, ale nesuseinam Erž. Aš jį nei žįte nepažį́stu KI349. Aš savo mergelės dar nepažįstu JV3. Lig penkiosdešim metų aš daktarų nepažinaũ Str. O jo žmona, pasakysiu, – velei (geriau) būčiau jos nepažìnusi Rs. Kitas i motinos savo nepažį́sta Šlv. Iš matymo Karaliaus vyrus jinai jau pažino I.Simon. Kai pažįsta, tai ir drįsta LTR. Tai kadai pažinau OG367. Bet jei kas myli Dievą, tas yra pažintas nuog jo Bt1PvK8,3. ^ Geras buvo, ale nepažináu (toks pasijuokimas) LTR(Užv). Kad tavę svietas nepažint! Arm. O kad tu būtum nepažinta! Mrj. Kad tu tę surūgus, mano nepažintà! (taip keikia vyras žmoną) Ml. | refl.: Pasižįstu su kuo SD287. Mudu pasižį́stava K. Anuodu pasižìno J. Jiedviem rodėsi, kad jie seniai pasižįsta, kad jie jau vienas kitą matę J.Bil. Jau treti metai, kaip vedu (mudu) pasižį́stav Grg. Tuokart juodu eina sau kaip šimtą metų pasižinusiu MPs. Pasižįstu su juomi nu 18 metų M.Valanč. Labai gerai pasižįsta, tai nuolat susikviečia Antš. Net sarmata, kad tokie artimi giminės beveik nepasižįstam V.Myk-Put. Pasižindavau su visokiais ponais Zr. Neilgai pasižinau su savo vyru, kaip ištekėjau (prieš ištekėdama) Žr. Aš su juo arti pasižį́stu BŽ211. Jis gerai pasižįsta su velinais BPI299. 2. refl. sueiti į santykius, į ryšius: Daug ir seniai girdžiu, o neteko pasižinti Žem. Būtų gerai su anuo pasižìnti Grg. Vėl išejo tokia žmonelė, pasižìnom ir pradėjom kalbėti Lnkv. Išėjo jis kaimynų aplankyti, su kuo nors pasižinti, pasišnekėti J.Jabl. Atmeni, kaip visados tą dainelę dainavome, kaip tik pasižinome Pč. Jaunystėj pasižinę ir draugėj pasenę A.Baran. 3. fil. suvokti (daiktus, reiškinius): Žmogus tam ir pažįsta aplinkinį pasaulį, atskleidžia jo vystymosi dėsnius, kad galėtų pažinimo rezultatus panaudoti savo praktinėje veikloje rš. Pažìnti reiškia perkelti tam tikra prasme objektą į savo sąmonę FT. Visa, kas egzistuoja, gali būti pažinta rš. 4. turėti žinių, žinoti, suprasti: Mėklinau, norėjau pažìnti, kas ans yra J. Per tuos kelis mėnesius mes gerai viens kitą pažinome J.Dov. O aš pažįstu, o ir suprantu, kuris bernytis yr darbininkas RD13. Jau aš, kaip senas darbininkas, fabrikuose užaugęs ir pasenęs, gerai pažįstu mūsų ponus darbdavius A.Vien. Mišką ir keliukus Pakalnis pažino labai gerai rš. Tų patalų anė nepažino – su kaldroms apsiklojo Prk. Tos trūbos dabar nėra pažįstamos ir nu senųjų tiktai atmenamos StnD30(prierašas). Lašinaičiai [šerno] yra geri, ir nepažìnsi, kur ne kiaulės Dbč. In burną – ir pažį́stu žuvį (paragavęs suprantu, kokia žuvis) Gdr. Ana [giriasi] mokyta, skaito lenkiškai, o pinigų nepažįsta Ob. Boba pažìndavo, kas yra (kuo žmogus serga) Trgn. Dūkšte [gydytojas] nepažino, kas jai yra (kuo serga) Rš. Anas pažìno ligą ir žino, kad jau nebeišgydis Ob. Pažinaũ an kvapo, kad duoną kepat Lp. Devyniasdešimt dvejus metus išgyveno, daktaro nepažìno (niekada nesigydė) Šv. Kada jau šakos jo (fygos medžio) sprogsta ir lapus išleidžia, pažįstate, jog vasara arti yra BtMt24,32. ^ Aš jį pažį́stu kaip savo penkis pirštus Prn. Pažįstu kaip rankos pirštus Ggr. Kiaulių neganęs, juoko nepažįsta Yl. Bobos mat in dantų nepažinsi – ne kumelė Ut. Ūglį medžio pažinsi po rievių, o gyvolį po plaukų (ragų) J. Iš balso pažinsi paukštį, iš darbo pažinsi žmogų LTR. Pažinsi alų per putą, duoną per plutą, žmogų per būdą LTR(Lkm). Arklį pažįsta iš dantų, žmogų iš žodžio PPr166. Melagį iš kalbos pažįsta LTR(Vdk). Pažįsti žmogų, nelaimės sutiktas LTR. Draugus nelaimėj pažįstam LTR(Vl). Sotus alkaną nepažįsta B. Gera pažįstam, jo nebtekę M.Valanč. Varna varną nu lėkimo pažįsta VP49. Šuva šunį pažįsta LTR. Pažino kaip žirniai sieną Klt. Bile pažį́sta kiaulė pėtnyčią (sakoma apie žmogų, nesuprantantį, kada kas tinka) Gs. Ar pažįsta kiaulė pipirus! Sln. Jis nepažįsta nei juoda, nei balta J.Jabl. pažintinaĩ adv.: Meilę neišmestuojamą pažintinaĩ mumus išreiškė tais žodžiais DP241. | refl.: Davė jis man pasižintis RD213. Su vertimais arčiau pasižinti dar neteko J.Jabl. Aukštojoje mokykloje pasižins jis su kalbos tyrimo metodu K.Būg. 5. SD323,389 išskirti iš kitų, atskirti, nustatyti tapatybę: Jau mamą pažį́sta [vaikas] OG340. Jis greit pažįsta žmogų (kartą pamatęs, tuoj atsimena) Ėr. Aš jo nepažintáu, jis – manę Kls. Pamatyčia ir pažinčia, kas ateina keleliu (d.) Ds. Niekas nei te mato, nei te pažìnsi žmogaus [patamsyje] Ob. Toliau ka eina, i nebepažį́stu žmogaus Krš. Nė nepažinau – būsi turtingas Dkš. Žiūrėjau, ar jau nė vienas neatsiras pažįstąs mane J.Jabl. Svetimą pažindavo tik iš balso (apie neregį) P.Cvir. Tai argi jūs manę nepažį́stat? Lzd. Šuva vagį pažįsta LTR(Al). Tai pasiutus bitis, gaspadoriaus savo nepažį́sta: eik pro šalį – cvankt į kaktą Šmk. Bet prisiartinusys nė žinte jo nebepažino M.Valanč. Ir nors jis pažino brolius, tečiaus jų nebuvo pažintas Skv1Moz42,8. Čia visi ejo mokyklon, nei aš jų pažìnč dabar Ob. Aš pažinčiabe savo tėvulį per du šimtu kaimynėlių Ad. Norint ta mergelė į gegužę pasivertusi kukavo, vienok motina pažino, jog tai ne gegužės balsas StnD23(prierašas). Akys jų užturėtos buvo, idant jo nepažintų̃ DP189. Ka geras dalgis, briedgaurio nepažinsi Als. Tų balsų ausis skyrium nepažįsta A.Baran. Jau akes sopa – pažìnt pažį́sta, ale kap per dūmus Nmč. Kap senas ateitų, tai nepažiñt savo daikto (taip pasikeitė vietos) Nmč. Dabar Dargužių sodžiaus nepažintái Vlk. Šitą mokslą Dievo tikrai pažįsit Mž8. Kad pažintumbim čionai žemėj kelius tavo PK68. Pažinsime savo nieką arba nebuitį SPI86. Idant patys ižg stebuklingų veikalų ... pažintų̃, jog jisai est mesijas DP18. Pažino jautis ir asils, jog bernelis est Viešpatis Mž195. Jisai nuog mūsų noris pažinstamas ir meldžiamas MT10. Pagižink tą čėsą atlankymo savo VoL65. Mažai buvo pažint ir gymis jo MP326. ^ Kvailą suprasi, aklą pažinsi rš. Mane pažįsta visi kaip seną vilką Žem. Aš jį ir nuluptą pažinčiau LTR(Ds). Aš tavo ir skūrą žarde pažintáu Knv. Aš jo ir skūrą an tvoros pažiñčia Klvr. Toks tokį pažino ir ant alaus pavadino Užv. Pažįsta auksą pelenuose, durnių – namuose LTR(Rdd). Durnas durno nepažį́sta (abudu kvailai daro ir nesupranta) Gs. pažìntinai adv., pažintinaĩ, pažintinõs: Vienokig gana pažintinaĩ ant tūlų vietų parodės jiemus DP253. Vanduo, nuog kraujo pažintinai atskirtas, galėjo būt pažintas DP182. Nepažìntinai (ant nepažintinõs) išsirėdyti KII298. pažį́stamai adv.: Apsidarė tos bobalės nepažį́stamai Tl. | refl.: A pasižį́stat, mieste susitikę? Skdv. Kaip jie naktį pasižįsta? Ėr. | Gyvenimas aiškiai pasižìno pijoko rankose (pasirodė girtavimo padariniai ūkyje) Dr. ║ pastebėti, įžiūrėti: A pažį́t, kad aš rėkus (verkusi)? Jrb. Dar nepažinti, kad aušta Jn. ^ Pernai diedas vaikščioj[o], o šiemet pėdai pažìnt (žymu) Dv. Juodas arklys šoka, pėdų nepažint (blusa) B. Lopas ant lopo, siūlės nė pažinti (žąsis) ž. pažintinaĩ adv.: Prilopiau tris lopus nepažintinaĩ, būs kaip jei nau[ja]s Šts. Lengvai ir nepažintinaĩ (nejučiom) ... visą pasaulį ing prigimimą savą atmainė DP90. pažį́stamai adv.: Būs pažįstamai, jei su baltais siūlais užsiūsiu juodą audeklą Šts. 6. patirti, pajusti: Pažino laisvės džiaugsmą mūs tauta rš. Kap aš netekau savo tėvulio, tai aš pažinau didį vargelį (d.) Rod. Gyvenom dvare, po dvarus, pažinaũ ir ponų rankas (priespaudą) Btg. Kai atves tėvas pamotę, tai pažìnsi! (grasina motina neklausančiam vaikui) Sdk. Senas esu, valdove, ir jau pažinau, kas yra žmogus ir jo karti buitis V.Krėv. Pas motutę augau, vargo nepažinau TŽI137. Kaimynų visą klastą dar nepažį́stu K.Donel. Nepažį́sta sarmatos – leidžia vaikus in stalo lipt Klt. Toki gėdos nepažį́sta Mrj. Tas gali gerti, kas pagirių nepažįsta LMD. Visiško sąžinės ramumo ji nepažino rš. Tėvo diržo jis nepažįsta I.Simon. Duok mums, prašome, pažinti tavo malonę! brš. Mes nepažįstam nė žinte, kas tas yra par rūpesnis J.Jabl. Nepažindami ligų, pragyvendavo po šimtą ir daugiau metų rš. Aš buvau sveikas, nepažinaũ jokios sopės Krd. ^ Vasarą pažìnsi be pieno, o žiemą be kailinių Lnkv. Pažìnk, šikšna, degutą (tai dykai nepraeis)! Alks; M. Pažink, šunie, virvelinį! Užp. 7. refl. Q76,220 pasisakyti, prisipažinti: Pasižindamas esąs teip niekam nederančiu DK128. Mes jau girdėjome, kuo Jonas esąs nepažinos DP23. 8. refl. pasisakyti, prisipažinti esant kaltu: Pasižįstam, kad jau nusidėjom PK135. Eš pažįstuos nusidėjęs prieš tave BPII294. Pranašas graudeno, idant pasižintų o atmainytų akmeningas širdis savo MP101. Pasižinsiu priš mane prastojimus mano, Viešpatie Mž466. Tatai regimai po akimis Dievo ir žmonių pasižįsta Vln50. Ir brangvyno būriškai prisiriję, būrai kits kitam klastas ir šelmystes pasižį́sta K.Donel. Pasižinta ir nužeminta širdis MP173. 9. laikyti, pripažinti: Jau tu Dievo nepažįsti Ml. Pažink mus už vaikus savo Mž494. Nenori pažinti ažu Viešpatį Gmž. 10. Švnč, Dsn suprasti kalbą: Ką anys sako, tai eš pažįstu Nmč. Buvo lietuvis, gudiškai nepažìno nė žodžio Tvr. Kad ne mergos, nieko nepažintáu lietuviškai Dv. Ana pažį́sta, ką mes klegam Grv. Ana jau pažį́sta, liš nemoka ūtaryt Lz. Tas Petras keltuvos ūturką pažįsta LTR(Brsl). ║ suprasti, ką kalba; orientuotis pokalbyje: An i anas da sėdi, nei anas nieko pažį́sta, i garkso Prng. Jau anas labai senas, nepažįsta, ką i žmogus kalba Ml. 11. žinoti, mokėti, sugebėti taikyti praktikoje: Poetas, rašytojas turi mokėti literatūros teoriją, pažinti ją labai gerai, kaip pažįsta raides įgudęs skaitytojas A.Vencl. III tūkstantmetyje pr. m. e. visa Europa jau plačiai pažino akmeninius įrankius, gamintus šlifavimo būdu rš. Dainuok, kad nori, aš jokių dainų nepažįstu. Mano motina drausdavo dainuoti I.Simon. 12. sueiti į intymius santykius: Bei Kainas pažino savo moterį, ta tapo nėščia BB1Moz4,17. Kaipo tai bus, kadangi nepažįstu vyro Ch1Luk1,34. \ pažinti; apsipažinti; atpažinti; dapažinti; įsipažinti; išpažinti; pasipažinti; pripažinti; supažinti; užpažinti
pažìnti tr. 1. S.Dauk žinoti esminius bruožus, kuriais skiriasi nuo kitų: Nepažįstu nė vieno iš vaikų Ktk. Aš tavi pažį́stu, mas buvom kaimynai Varn. Nėkas nė žìnte nepažìno Pln. Aš ir mamą jo pažį́stu ZtŽ. Jaunas jaunaip klausia, ar tu jytai pažį́sti ZtR. Iš balso tave pažįstu D.Pošk. Senus pažį́stu nuluptus Skdv. Katrie kupčiai, tie pažį́sta ant dantų arklį Jrb. Kad pamatytum, tai pažýtum Rsn. Rodės, pažįstu jį iki panagių, o va palikau musę kandęs rš. Visi šunys mani čia pažìno (aš čia buvau savas) Vlkš. ^ Iš darbo pažinsi žmogų LTR(Zp). Pažìnk draugą kelionėn, o prietelių nelaimėn Srj. Kvailą iš juoko pažį́stame LTR(Mrj). Numien palikęs, kelė[je] sutikęs savo gero nepažino (bitė) Jn. pažintai adv. D.Pošk. pažintinai adv. Sut, D.Pošk. 2. refl. darytis artimu, pažįstamu: Dainavoj bit maskoliai, pasižìno ir apsiženino ZtŽ. Pasižìnom turgely i susėjom Žg. Ir išėjo jis į girią kaimynų aplankyti, su kuo nors pasižinti, pasišnekėti J.Balč. Juk ji su daktaru pasižino, kai mūsų senis, Juozas, susirgo Pt. | Su šituo žodžiu, kaip pasakojo patsai Jaunius, jisai pasižinęs iš senio Ruigio, Jaunių kaimyno, Lembo sodoje, Kvėdarnos parapijoje K.Būg. Sūnus išėjo pasižinti su ta pasakiškąja Palanga rš. | prk.: Vaikams jau davėm pasižìnti su raštu Nmk. 3. refl. tr., intr. atpažinti vienam kitą: Pasku jie pasižìno – žmona buvo atsimainius Šln. Jie žino, pasižį́sta tokie vienas kitą Antš. 4. refl. OGLII322 turėti pažintį, būti pažįstamiems: Ar jūs pasižį́stami? Slč. Su juo pasižį́stam gerai Antz. Ka aš nepasižį́stu su anais Kv. Ir mes su juo pasižìnom maži Km. Juodu gerai pasižìno Tlž. Ir anksčiau mes pasižìndavom Kpr. Garbingam žmogui gėda su tavim pasižinti rš. Kartu gyvena ir nepasižį́sta Prn. Mes su ja pasižìnom Svn. Pasižį́stam labai gražiai Šauk. Mudu pirmiaus pasižìnom Pgg. Ir jūs pasižį́stat jo? Rsn. Su tą bobute liuobav pasižìnti Šts. Julė pasižìndavo su mano broliu PnmR. Sabalius pasižino su juo daugiau kaip penkeri metai rš. Mes nepasižìnom, tik par laiškus susipažinom Grg. Lietuviai visi pasižìnom – mažai buvo [Tilžėje prieš karą] Tlž. Su tuo kiemu kaip ir pasižį́stam Svn. Bet jis išejęs ižg bažnyčios Rymo … nepagrįžo nė vienosp kitosp bažnyčiosp kaip tikresnėsp (nes jos niekur nebuvo), nei grėkump, nei armėnump, nei husitump, kuriump pasižint norėjo DP444. | Su rubliu kaip su karalium nepasižį́sta (niekada neturi pinigų) Všk. Mes pasižį́stam su tais šunais, pasikalbinam, tai nepuola Kpr. 5. būti žymu, matyti: Kap gražiai žydi obelėlė, ir lapelių maža pažìnt – balta balta ir žalia Dv. Pažìnsi, kur mergų yra – atšlaimas nušluotas Sl. Ar vanduo, ar degtienė – nepažinsi [iš tolo] Strn. ^ Pernai žirgas šokinėjo, o šįmet pėdos pažint (ugniavietė) LTR. Juodas arklys nušoko, pėdų nepažìnsi (blusa) JT32. 6. suvokti (buvimą, vertę): Tų žolių milijonai, kur čia visas pažìnsi Všk. Jokių vaistų nepažį́stu Drsk. Anas nemokėjo nei skaitytei, nei rašytei, bet pinigus pažindavo Sld. Kirviu mėsą pakapojo, nepažìndavo tų mašinkų Dv. Pažìno, kad visa dirbo brolio pati ZtŽ. Pažinę savo dvasios jėgas, atmestumėt jūsų pačių išsvajotas šmėklas ir ligotas mintis J.Bil. 7. sugebėti atskirti nuo kitų, nustatyti tapatybę: Aš ano nepažináu nė žìnte Lkv. Jau nelabai galėjai bepažinti, kuris čia atvykęs, o kuris vietinis J.Ap. Kap čia pasipuošt, kad nepažìnt[ų] velnias (ps.) Dsn. Sėdi broliukas, sėdi sesutė – ir manęs nepažino, tiktai pažino sena močiutė ir mane prakalbino LTR(Žž). Sustenkam, ale nelabai viena kitą pažį́stam, jau reikia gerai padabot Klt. Nugi ir nepažinaũ aš tavęs, Mortyt, būsi bagota Skrb. Nu kaip čia muni pažìno anie i muno vardą žino, i viską?! Kl. Iš regėjimo aš jį pažį́stu Švnč. Jeigu aš jį sutiktau, tai nepažytáu Vrn. Nepažį́stu, kas čia toks eitų – neišmatau Mžš. Mano tėvelis atsikelt[ų], nebepažiñt[ų] savo gryčios Antš. Arklys nesukas į svetimą kiemą, pažį́sta savo End. ^ Pažįsta sidabrą ir pelenuose LTR(Klvr). ║ sugebėti veikti, dirbti: Ar žydas pažį́sta, kap žemę dirbt, o žmogus pažį́sta ZtŽ. 8. iš požymių nustatyti rūšį: Aš jas (drūčiažoles) pažìnstu: jų toki mėlyni žiedukai, šaknukės kap širdis Kpč. Kad žolę pažį́sti, nuo buroko atskiri – i ravėk! Mžš. Tų grybų nepažį́sti, ar anie ėdami, ar ne Trk. Reik pažìnti [grybus], nepažìndamas kokius norintais užvalgysi, i gatavas Pkl. Daktarai nepažìno ligos Ūd. ║ nustatyti vertingumą: Šeiminykę iš duonos pažìnsi: tik sunkus darbas gerą duoną kepa Všk. Iž rankų maistrą pažýt, iž rengmonės – mergą Kč. Iš vaisiaus jų pažysite juos VlnE96. 9. ZtŽ suprasti: Anys nepažį́sta mūsiško liežuvio Grv. Anas visa pažį́sta, ką niūkiam Aps. Moma lietuviškai pažìno, o ūtaryt nemokėjo Dv. Ot, senesni kap kokį žodį pažį́sta Švnč. O aš dar jauna buvau, nieko nepažinaũ, ką anys ten ūtarino Zt. Valandų, ir tų kadaise nepažìnom Vrn. Aš pažį́stu, kai meluoja, oi pažį́stu Švnč. Kas tę ta par knyga, ka raidžių visai nepažýt Jrb. Nepažį́stu tą žodį Tlž. Išmokė muni biškį raides pažìnti, paskiau kningas išmokau Žr. | Pusdienį pažįstu iš saulės D.Pošk. Kap suvelia milą, nepažìnsi, kap darytas Aps. Vieni šposus pažį́sta, kiti nepažį́sta Upn. Kokio amžiaus tas vaikas buvo, nežinau, tik ans juoką jau pažìno Kl. Jie pažįsta teisybę ir išsisaugoja paklydimų Tat. Niekas nepažį́sta, kas jai yra Dgp. Gizelis, jeigu moka suviryt, tai jau pusė kalvio: pažį́sta geležį, žino, kap limpa Graž. Gerasis Dievulis pažį́sta jo nuoširdų ir kuklų troškimą rš. ^ Blogą darbą ir naktį pažinsi LTR(Mrj). 10. pajusti, patirti: Aš vargo nepažinaũ po momai Dv. Sutikau bernelį, pažinaũ vargelį (d.) Dglš. Kap pažinai vargelį, atsiminei rūtelę LTR(Mrk). Verki, sesute, vargo nepažinus (d.) Dsn. Tai sako: eik, Adomai, iš rojaus, pažìnk darbą artojaus Aln. Nei aš pažinaũ vemt, kap buvau sunkemėj Dv. Kai pažinaũ, kad ana numirė, visai sveikatą pamečiau Lb. | refl.: Turia jis pinigų – iš šių metų pasižìno Slm. Turi pinigo davaliai, tai nepasižį́sta [nuostolių išlaidaudami] Skp. ║ vartoti: Ani kokios tabletkos pažìnom, o sveiki buvom Dv. 11. refl. leistis būti atpažintam: Te išmintis jo pasižins Mž350. Nes jisai (Tamošius) norint pirm abejojo, ik kolei nopžvalgė, bet tuojaus kaip išvydo ir palytėjos, tad veikiai pažinos ir pamatės, ir pametęs neištikėjimą pažino V[iešpatį] Dievą savą DP403. Bet tatai stebuklingesn, jog magamus pažintis ir apreikštis teikės DP424. Nes ant kurių V[iešpats] Jėzus pažvilgi tuo būdu, tie pasižįsta, tie nuog piktųjų draugės tęjaus pabėga DP162. Tiesa yra, kad Ponas tumpi niekad nepasižįsta, o visada tų užsigina ir nenori nieko apie juos žinot, kurie įsidavė ing karalystę ir paslušnystę svieto to biedno MP118. 12. refl. Q76 išpažinti; prisipažinti: O kaipagi mes juos nes turim pažint už aveles, kad anys nepasižįsta naminykais būt vieros PK209. Jis pasižįsta nevertas esąs BPII362. Jiemus (netikintiesiems) davė išmanyt, idant pasižintų ir išsivystų, bat piktamui niekad ir gera nepadest MP84. Pasižįstam, kad jau nusidėjom PK135. Aš pasižįstuos tokiop darbop per silpnas ir nehadnas MT(lietuviška įžanga XL-XLI). Todėlei pasižįstuosi neišmintingai kalbėjęs BBJob42,3. Anas pasižino ir neužsigynė ir pasižino: „Eš neesmi Christus“ VlnE7. O jisai užmiršęs viso gero, ką daręs buvo, neturėdamas, tiektai nevertumą savo po akim ir labumu V. Christaus, pažįstas esąs nevertumi DP77. Pasižįstam, kad jau nusidėjom PK135. Po kieno akimis pasižįsti griešnas esąs? Vln72. O teip teikiuot, pažinkis kuo greičiaus ir sugrįžk iž visos širdes ižganytojop savop DP170. Užu tokių stebuklų žmonės pasižino PK162. \ žinti; apsižinti; atžinti; dažinti; įsižinti; pažinti; antpažinti; apsipažinti; atpažinti; įpažinti; išpažinti; pasipažinti; užpasipažinti; perpažinti; pripažinti; razsipažinti; susipažinti; užpažinti; peržinti; prižinti; susižinti
pažinti junginiai
- pri(si)pažinti, užmegzti pažintį