paverti reikšmė

Kas yra paverti? pavérti, pàveria, pavė́rė tr. Š, NdŽ; Sut 1. įbesti, pasmeigti: Šakes pàveria ir ištraukia iš pečiaus [keptuvę] Kpč. Man traukė dantis, tai kap pavė́rė iš vienos pusės, pavėrė iš kitos pusės Kb. ║ prk. pakišti: Susibarė su Ona, tai špigą pavė́rė Rdm. Nosį niežti, špygą kas pavers (juok.) Lt. Reikė pavért špigas po nosia Lp. 2. perdurti. | prk.: Tojyg tad yra anoji gražyji žvaiždė, … kurios šviesumas ir dangus, ir žemę, ir pragarą paveria DP400. 3. Pns perdūrus pasmeigti: O žmonėms ką anie darė: kur mažus vaikelius, ant iečių pavėrę nešė LTsIV655. Šiaudus kai kabinau, pelė papuolo pavert in šakių Skdt. Kad tik pakliūtum, briedis tuoj paver̃t ragais Ktk. Karvė ragu paverdavo pasipainiojusį ėriuką rš. | refl.: Vaikinas … ant ekėčių virbalo arba stipino pasivėręs BsMtII195(Mšk). 4. užsmeigiant pamauti: Toks ilgas siūlas, visu pirmu pavė́rė piršlys dvidešimti penkius [rublius] Trk. Blizginėti žuvis su pavertu guziku Šts. | refl. tr.: Pasivėręs ant karklo porą žuvyčių pareina tėvas P.Cvir. ║ užmaunant pripildyti: Teip pavertą siūlą su lapais reik pririšti pri antros kartės S.Dauk. 5. paskersti: Šiandien noriu meitėlį pavért Kvr. 6. S.Dauk perkišant pakabinti, prikabinti: Kaukoles žalčių ir krames gyvačių praurbinusys ir ant siūlo pavėrusys nešiojo ant kaklais savo M.Valanč. Dvejuos an pagalio pavė́rę nešėm žalktį [negyvą] Ob. O užys pautus dėjo: pavérta pavérta visa už tokių siūlaičių LKKXXIX184(Lz). Ant krūtinės jam kabojo švilpukas, pavertas virvele A.Rūt. Spragilgalvė paverta y[ra] an grįžte Šts. Iš skersgatvio išbėgo du žmonės, nešdami ant lazdos pavėrę didelį ryšulį A.Vien. | refl. tr.: Pasvė́rėm čemadoną in lazdos – lengviau nešt Ktk. Būdavo, nesuvalgai kiaušinelio, neši pasvė́rus turgun Dglš. An diržo pasivérsas tokį odinį su vandiniu ir į tą įsidėsas tą pustyklę Grdm. ║ sumaustyti, sukabinti: Barankos pavertos ant virvutės rš. 7. kurį laiką verti, mauti: Veriu karoliukus, še ir tu pavérk Lnkv. 8. įkišti, įverti: Pina vyžas ir padaro ausis apivarom pavért Pv. ║ paruošti austi, įverti apmatų siūlus: Negerai paverta, vienoj nyty du siūlai, ė kitoj nė vieno Ml. 9. dideliais dygsniais persiūti, suraukti, sukabinti: Pavermu pavérk sejoną J. Paveramoji siūlė dera visam kam, tik reik siūlų daugiau Šts. Tam kartuo pavė́riau vaikuo kelnaites, kokios būs, tokios Krt. Pavė́riau anai marškinaičius i sijonaitį, toks ten i pasiuvimas End. | Siūlu pàveria pàveria drūtu [palaidinukes], nebuvo tų gumelių Dg. 10. NdŽ darant duris prispausti, užgauti. ◊ kaĩp pavérta Š, NdŽ labai aiškiai: Būdavo lig vieškeliui matau kaĩp pavérta Ds. Aplink regis kàp pavérta Dglš. Ot ramioj vietoj gyvenat, viskas matos kaĩp pavérta Lel. Iš senybės visa atamenu kaĩp pavérta Svn. Žino visa ką kai pavérta Klt. Būdavo girdis kaĩp pavérta, o dabar tyku tykiausia Trgn. Pas mum tai kaĩp pavérta girdėjos Slm. | Stovi kai pavérta, gražiai išmegzta Klt. \ verti; apverti; atverti; įverti; paįverti; išverti; nuverti; paverti; perverti; praverti; priverti; razsiverti; suverti; užverti; paužverti