pelūs reikšmė

Kas yra pelūs? pẽlūs sm., sf. pl. (4) Jnšk, Ds; SD253, Lex178, KlG6, [K] žr. pelai 1: Sausi pẽlūs Blnk. Molis su pelumis mintas SD199. Kai kulia, pẽlūs atsiskiria atskirai, grūdai atskirai Gdr. Sėmenai su pelum̃ būna, kai nukulia Gdr. Gražūs linieniai pẽlūs Žml. Su linieniaim pelum liuobia kiaules Žml. Sau grūdai, sau šiaudai, sau pelūs BsPII42. Su pelum̃ duoną valgė Mšg. Anys bus stambrais nuog vėjo ir kaip pelūs, kurius šturmas nupučia BBJob21,18. Fundamentą vieni budavoja auksu, sidabru, akmeniu, kiti vėl šiaudais, šienu, pelumis MPIII33. Sako ... santį pelumis, kuriuos ... nuog kviečių atskirs SPI82. Pelūs, kurias nupučia vėjas BBPs1,4. Idant nebūtumbime ožiais, tomis pelumis ir tuo nelaimumi kūkaliu DP80. ^ Pelums nedaug reikia vandenio B. Kaip pelūs tuojaus išlakios visa greitai MP169. Tušti pelūs visad toli nuog kviečių lekia SE43. Bus kaip pelūs, kurius vėjas išbarsto BPI119.