poniškas reikšmė

Kas yra poniškas? 1 põniškas sm. (1) Grš ponas: Du põnišku, pro šalį eidamu, tai girdėję Jrk24. Nuo poniškų nedrąsu jam prašyt pinigų BsPII11. Važiavo keliu, kur ir poniškų bile kas keliaudavo BsPI59.
2 põniškas, -a adj. (1) 1. N būdingas, pritinkantis ponui, ponams: Pradėjo põnišką gyvenimą BŽ151. Kad aš ir mužikas, bet mano širdis poniška Krp. Põniškas drabužis J. Põniška kepurė K. Išsimokino poniškus čebatus siūti Tat. Mano mergytė poniško būdo JV795. [Kviečiai] dar XIX amž. daugiausia tebuvo sėjami dvaruose, todėl liaudis juos vadindavo poniškais grūdais rš. Põniškas žmogus Slnt. Ji yr poniškèsnė ir darbštesnė Žr. | Poniška liga serga LTR(Jnš). Põniškoji liga (sifilis) Slnt. ^ Poniško gimimo – ubagiško mirimo LTR(Jz). Poniška loska ant keršo arklio jo[ja] Kos92. põniškai adv. Ėr, Skp, Jzm: Jis poniškai elgias J. Tu, paukšteli miels, nepõniškai prisivalgai K.Donel. Põniškai nora elgties Pln. Dabar põniškai (gerai, pasiturinčiai) gyvena žmonės Krd. | Dabar jau põniškai, gražiai kalba visi Krm. poniškỹn adv. NdŽ. ║ ankstyvųjų rūšies (apie bulves): Põniškąsias builes pirma knis šernai Plt. Põniškųjų bulvių pasėjau du pūrus Brs. ║ prk. liguistas, silpnas: Aš bijau dėti pomidorų, ka jūs tokie põniški kepenoms esat Trk. Ana yr poniška ant klausos Lk. 2. priklausantis ponams: Mes buvom põniški [baudžiauninkai], ne karališki, mūsų mažos ūkės Grd. Põniški vaikai, su būriškais susisėdę, kartais broliškai purvus krapštydami, žiopso K.Donel. Põniškas šuva iš tikrųjų neėstų [šitos mėsos] Klvr. 3. puikus: Šlovingas ir poniškas est jo darbas Mž458. 4. Vln20, MP71 dieviškas: Prašau, idant jūs ... kalbėtumbit maldą ponišką (Tėve mūsų) Mž135. põniškai adv.: Ateis ponas kūniškai, mačnai ir poniškai Mž158. 5. šlovingas, garbingas: Eš giedosiu ponui, nesa jis ponišką (paraštėje šlovną, šlovingą) darbą nudirbo: žirgus ir vežimus jis mariosna įvertė BB2Moz15,1.

poniškas sinonimai