pranykti reikšmė

Kas yra pranykti? 1 pranỹkti intr. J 1. nustoti buvus, pradingti, nelikti: Man bestovint rūkas išsisklaidė ir pranyko J.Bil. Pavalgė pusryčių, ir bematant pranyko nuovargis J.Paukš. Vakaruškos ir muzikos pranykdavo, kai aš pradėdavau pasakot Nj. Daba musų̃ tiek nebė[ra] – pranỹko musys Plng. Čia tik buvo, o dabar pranyko ir nebėr PnmR. Tavo žodžiai, tavo giesmės pranỹks, kaip nebūta BM450. Pranyko kaip jaunas mėnuo PPr407. Pranyko kaip kamparas be pipirų LTR(Jrb). Meilė kai seilė – greit pranyksta LTR(Jz). Be vargo įgytas turtas greit pranyks KrvP(Jnš). 2. Šts dingti iš akiračio, pasišalinti: Vaikas miegojo miegojo, o paskui atsikėlė ir pranỹko Gdr. O senelis tuoj pranyko kaip nebuvęs Vb. Pranyko akim bematant LTR(Jnš). Pranyk man iš akių! rš. Reikia iš čia pranykti, o kur, aš nežinau V.Krėv. Kame nėra ąžuolynų, ten kėkštas pranyksta savaites ir mėnesius Blv. Jis lėtai pakėlė rankas, įtraukė oro, o paskui krito žemyn lyg strėlė ir pranyko vandenyje J.Dov. Saulė rengėsi pranykt už kalnų Mš. Pranyko upė ir krantai – miglų bangosna pasinėrė L.Gir. ^ A, kad tu pranyktum! (keik.) Sln. 3. suliesėti: Gal jo iš mudrumo kišeniai pliki, o stonelės žirgeliai pranykę (d.) Prng. 4. mirti: Žmogus su laiku ir pranyksta Pgg. 5. pragaišti, išgesti: Rugiai pranyko N. 6. būti niekam vertam, netikusiam, ištižusiam: Pranykęs jis buvo, užtat ir prarado viską, ką tėvas buvo palikęs Lnkv. \ nykti; apnykti; išnykti; nunykti; panykti; pranykti; prinykti; sunykti; užnykti

pranykti sinonimai