praverkti reikšmė

Kas yra praverkti? praver̃kti, -ia (pràverkia Šl), pràverkė Š, Rtr; Sut, M 1. intr. L, Lš kurį laiką verkti: Visą naktį pràverkė LzŽ. Per visą naktį ir pràverkiau Kb. Metus be perstogės pràverkiau Klt. Kokis gyvenimas! Pràverkta visą gyvenimą, pràverkta Kpč. Sà[vo] dienas pràverkiau LKT357(Dv). Per dešimt metų buvo ne viena dienelė pràverkta Lp. Kiek čia naktelių praverkta, pradejuota sp. Antrus metus belaukdama pas vartelius jo praverkiau V.Krėv. Visas gyvenimas suėstas, visas gyvenimas praverktas, o tamsta sakai – neverta S.Čiurl. | refl.: Jy prasver̃kdavo visas dienas ir naktis, gailėjo vyro Šlčn. 2. intr. NdŽ galėti, įstengti verkti: Jei praver̃kčiau, būtų lengviau Ėr. Bet yra [žmonių], kurie nors kana kaip gailėtųs, praverkti negali Blv. 3. intr. NdŽ imti verkti: Dudena praverkdamas Rod. | refl.: Tai muštravosiu bėrį žirgelį, kad prasiverktų̃ jauna mergelė (d.) Rtn. 4. tr. pralieti, išlieti (ppr. ašarų): Praver̃kti ašarą NdŽ. ^ Kiek jis prageria, tai šuo daugiau praver̃kia Gs. 5. DŽ žr. išverkti 3: Nuramin’ tu ją, bo ana akis praver̃ks LzŽ. Pràverkiau aš savo akeles, nieko neregiu in senystos Arm. Motina jau ir akis pràverkė sūnaus belaukdama Srv. Tėvai akis pràverkė Tr. Verkiau vaikų ir akes pràverkiau – vis bėdos Krš. Pràverkiau i akeles in Mikodemo (mirusio sūnaus) Dglš. Jau aš akis pràverkiau čia dirbdama Pv. Akys pràverktos, apipūliavę Dkš. Praverksiu akeles svetimoj šalelėj, pražus jaunystėlė sunkiam vargely KrvD49. 6. intr. imti sakyti vestuvių raudos žodžius: Nuotaka, eidama an šliūbo, visus atsisveikina ir vis pràverkia Nmn. Šeštadienio vakare išeina jaunoji verkaut prie darželio, su jaunąja eina jaunamartė ir praverkia LMD(Eiš). 7. refl. NdŽ ilgai verkiant nusikamuoti, nusiverkti: Prasìverkiau jam numirus Prn. Prasiver̃ksi, jei numirsi Mrj. \ verkti; apverkti; paapverkti; atverkti; daverkti; įverkti; išverkti; nuverkti; paverkti; parverkti; perverkti; praverkti; priverkti; papriverkti; razsiverkti; suverkti; užverkti