Kas yra įverkti? įver̃kti, -ia (į̃verkia), į̃verkė 1. intr. Š, Rtr, NdŽ įstengti daug verkti: Daug į̃verkė marti J. 2. intr. daug, pakankamai verkti, prisiverkti: Kiek ana iñverkė, kad tas vaikas nekaltai [pakliuvo] Dv. 3. tr. verkiant išlieti daug ašarų: Kad tos ašaros, ką aš iñverkiau – tai čia ežeras stotųs Arm. 4. refl. SD318, Sut, N, Š, LL213, Rtr, KŽ, NdŽ, Ps, Str įnikti verkti: Ana kap insver̃ks, tai verkia i verkia Dglš. Insìverkiu insìverkiu, neseka ir užmigt Onš. Kad ir senas, o kai įsiverkė, tai verkė, verkė kap nuplaktas Gs. Kap jis (vaikas) insiverkė, gal per naktį būt praverkęs Lš. Buvau palankyt – insìverkė boba Klt. 5. refl. verkiant, maldaujant įsiprašyti: Insver̃ks gyvent in taũ bobelė Dglš. Griš (grįš) [girtuoklis vyras], verks verks ir insiver̃ks par pačią – o velnias! Sug. 6. tr. prk. verkiant įlieti: Kiek kartų bet kuriam [kunigui] teko jam į kamžos rankovę įverkti ir vaikišką savo sielvartą, ir jauną nerimą, ir seną skausmą Vaižg. \ verkti; apverkti; paapverkti; atverkti; daverkti; įverkti; išverkti; nuverkti; paverkti; parverkti; perverkti; praverkti; priverkti; papriverkti; razsiverkti; suverkti; užverkti