paverkti reikšmė

Kas yra paverkti? paver̃kti, -ia (pàverkia), pàverkė 1. intr. Š, Rtr, DŽ kiek verkti: Truputį vaikas pàverkia ir nutyla Drsk. Mažysai pàverkia nakčia LzŽ. Ji paver̃kia, kol širdis palengvėja NdŽ. Nėra tos dienos, kad nepaverktáu Rdš. Kai pàverkiau, pasisielojau, tai suvis save prarijau Klt. Anas pàverkė ir ažsirgo Dv. Motka pradeda bartis, rėkia, tai nueini kur kampelin, pàverki, ir gerai Ktv. Paverkė paverkė našlaitė, atsikėlė ir dairos, kurin dabar kraštan eit LTR(Kp). Jėgu vaikas nė kiek neverkia, negerai, nors po kiek turi paver̃kt LKT221(Žm). I pàverkiau ištekėjus, viso buvo Dglš. Ana pàverkė pàverkė, ką padaris Ker. Paver̃kia an to sykio, ir vėl ką nors padarė [neklaužada] Snt. Aš tenai viena ir paverkiù, ir pasėdžiu Č. Jy (senutė iš kaimo) verkia anta kiemo, pàverkia pàverkia ir eina namo miestan DrskŽ. Ir už mane paverk … Aš jau sakiau, kad ašarų nebeturiu J.Marcin. Paverkė abi, paverkė, o tų ašarų taip gausu – čia nušluosto jas, čia vėl jos liejasi J.Paukš. Bet juk paverkus lyg ir palengvėja. Kaipgi jūs be ašarų?.. K.Saj. ^ Palyta tep, kap ubago pàverkta (labai mažai) Švnč. | refl. Graž, Brž: Abidvi moterys pasiguodusios, pasiverkusios, pasidejavusios J.Paukš. Čion pasiverksiu, čion aš raudosiu N377. 2. intr. imti verkti, apsiverkti: Jis eina net paver̃kdamas Eiš. O aš jaunas atstodamas, graudžiai paverkdamas: nepavirto aužuolėlis į mano tėvelį RD69. 3. intr. įstengti, pajėgti verkti: Vaikas jau vos bepàverkė NdŽ. 4. tr. Al pagarbstyti mirusį (sakant rečitatyvu raudos žodžius), apverkti, apraudoti: Kas tave paver̃ks, broleli? Mrk. 5. intr. pagarbstyti mirusį (sakant rečitatyvu raudos žodžius), paraudoti: Eik ir tu paverk. Negražu tep stovėt LTR(Kpč). ║ sakyti rečitatyvu vestuvių raudos žodžius: Jau jy (jaunoji) tę pàverkia, nusilenkia visiemi, ne tep kap dar̃ Vs. 6. intr. prk. paaimanuoti, pasiskųsti: Moka moteros paver̃kt DrskŽ. Paver̃ks paver̃ks, visas sodžius sužinos Drsk. Susejusios tai paverpdavom, tai paver̃kdavom Škt. Pàverkamu balsu taip aiškina, rods, biednelė, vargšelė Krš. ^ Neverk – paver̃ksi, kai duonos neteksi Dkš. 7. intr. pa(si)gailėti, pasigraužti: Čepulis do paver̃ks savo pirkios (apgailestaus pardavęs pirkią) Dglš. \ verkti; apverkti; paapverkti; atverkti; daverkti; įverkti; išverkti; nuverkti; paverkti; parverkti; perverkti; praverkti; priverkti; papriverkti; razsiverkti; suverkti; užverkti