Kas yra priartinti? 1 priar̃tinti 1. intr. prieiti, priartėti prie ko: Ieva juoba dar priartino prie užgintojo medžio M.Valanč. Priartinęs jump, ėjo su jais DP189. | refl. intr. Mž8, R: Jonas prisiartino, ir senukas prašneko Ašb. Tankas prisiartino prie mūsų apkasų rš. 2. tr. daryti, kad priartėtų (vietos atžvilgiu). | refl. tr.: Kad galėtume prisiartinti bet kurią žvaigždę, ji tuoj pasirodytų daug didesnė J.Jabl. 3. tr. daryti, kad priartėtų (laiko atžvilgiu): Didieji mūsų liaudies darbai priartina komunizmo triumfą (sov.) sp. ^ Bėdos su vargais senatvę priartina KrvP(Ds). | refl.: Diena prisiartino DP5. 4. tr. padaryti artimesnį (santykių atžvilgiu): Renesansas priartino architektūrą prie žmonių buities rš. Reikia mokyklą priartinti prie gyvenimo, dėstomus dalykus susieti su praktika rš. \ artinti; atsiartinti; įartinti; paartinti; priartinti; suartinti
priartinti junginiai
- priartinti (ką)