prikimšti reikšmė

Kas yra prikimšti? prikim̃šti, prìkemša, prikim̃šo 1. tr. primurdyti, prigrūsti ką pilną: Tą maišą paskum šiaudų prikimšo J.Jabl. Lova prikimšta šiaudų I.Simon. Prikimšk vežėčias šieno J. Gulėti jai pataisė minkštutę lovelę su raudonais šilko pagalvėliais, prikimštais mėlynų gardžiai kvepiančių žibučių J.Balč. Visur tiek prikimšta sniego, anė išbrist Skdt. Pilną daržinę anys dobilų prikim̃šo Dkk. Patiko liaudies tramdymas tiems, kurių buvo pilnos kišenės ir visada prikimštas gurklys rš. Gurkš, gurkš prikimšom pilvus kaip regzčius M.Valanč. Yr ko daugiau, nėr – be tik pilvas prìkimštas Gs. Ėsk – nesvarbu ką, bet tik pilvą prikimštumi Nt. Lentyna kertėje buvo prikimšta knygų J.Dov. Piktoji Liza įsikišo burnon tris irisus; taip ji ir užmigo prikimšta burna rš. Saiką gerą ir prikimštą ... duos DP251. | prk.: Jis apsaugojo darbininkų ir valstiečių smegenis, kad jų neprikimštų buržuazinių sąvokų ir pažiūrų ir neleistų jiems sukempėti (sov.) rš. Galva prikimšta visokių projektų ir planų sp. Jo vaizduotę prikimšo knygose skaitytieji dalykai rš. | refl.: Skaitykla prisikimšo žmonių J.Avyž. Į vagoną prisikimšo pilna keleivių, karių ir civilių rš. Miestelis ir visi jo užkampiai prisikimšo pičpilnaičiai vežimų, arklių ir žmonių Žem. Prisikimšusi troba, prisibuvusi, nėr vietos nė tam kartuo Šts. Stotyje prisikimšę J.Jabl. 2. refl. tr. primurdyti, prikišti ką pilną sau: Moters neša maišus, kuriuos jos prisikemša žolių ir uogų rš. 3. refl. prieiti, prisigrūsti: Pirma prisikimšt prie blynų negalėjau, o dabar niekas neima Pc. 4. tr. SD162 kul. pridėti į vidurį ko, įdaryti: Lėkštėje kėksojo obuolių ir slyvų prikimšta žąsis rš. Toj karaliūnaitė prikimšo in keptą kurkiną raudonųjų ir nunešė jam BsPIV105. 5. intr. privalgyti (daug ir godžiai), priėsti: Kad prikimšaũ mėsos, tai gal ben kelias dienas nebereiks Rk. Tolei nuo stalo neina, lig prìkemša iki gurklio Užp. Šiandien karvės tai jau prikim̃šo gerai Vžns. | refl.: Prisikemša nors lieso valgio Vaižg. Prisikimšome šutinio su mėsa rš. Prisikim̃šusi ko ana benorės ir ėsti Vvr. 6. tr. truputį, ne visai užkišti: Pripiltus butelius [vyno] lengvai prikimšti rš. Prikimšk duobę – gali lietus lyt Lš. \ kimšti; apkimšti; atkimšti; įkimšti; iškimšti; nukimšti; pakimšti; perkimšti; prakimšti; prikimšti; sukimšti; užkimšti

prikimšti sinonimai