purkšt reikšmė

Kas yra purkšt? pùrkšt interj., pur̃kšt K, BŽ457, Als 1. čirkšt (perplyšimui, perplėšimui žymėti): Užkabino už šakos, kelnės pùrkšt Dkš. Daviau šliurę į akmenį, pùrkšt ir parskėliau išilgai Skr. Tuo[j] jie purkšt tą laišką i pradė[jo] skaityt LTR(Šn). Pùrkšt, pùrkšt – suplėšė popieras Žal. Tuoj ji purkšt savo drabužius, ištiesė sveikas rankas rš. ║ perpjovimui žymėti: Senelis peiliu tik pùrkšt ir prarėžė vilkui pilvą Skr. Tuo[j] peilį, pùrkšt pasipjovė, i gatava Šmk. 2. brikšt (įbrėžimui žymėti): Pùrkšt ir užbraukė degtuką Skr. 3. K, BŽ457 čiurkšt (ištryškimui žymėti): Purkšt alus iš bačkos, kaip žvikę atkiši J. Purkšt, kad triedžia J. Užbėgai už namo – pùrkšt, i gatava, o mieste to nepadarysi Jrb. 4. kliūst: Valgė valgė – ugi pùrkšt atgal į bliūdą Dkš. Pùrkšt snarglys ant kriūtinės Dkš. 5. prunkšt (susijuokimui nusakyti): Pùrkšt pùrkšt, kad ėmė visi juoktis! Kair. 6. supykimui nusakyti: Jam daug nereikia, kaipmat pùrkšt ir supyko Srv. Kai tik sueis krūvon, tai tiktai pùrkšt pùrkšt – kaip katės Sb. Aš juokomis, o ji purkšt, purkšt rš. Vaikšto [Saliamutė] dargi kaip erškėtėlis, kad tiktai kas, tuoj – purkšt, purkšt! – kaip katė prieš šunį J.Balt. Purkšt ir ėmė draskyti gyvenimą marti J. 7. šmakšt (staigiam veiksmui žymėti): Aš turiu savo arklį, pùrkšt i nuvežiau Šmk. Pùrkšt sutraukė pieną Skr. Tik pùrkšt praėjo pro šalį Klvr. Dienelė ir išejo – pur̃kšt i nebliko Brs. 8. K prunkšt (prunkštelėjimui žymėti): Purkšt purkšt katė an šunio Ds. 9. purpt, švyst (purptelėjimui žymėti): Žvirblis pùrkšt ir palėkė PP20. Muzikantėlis tuoj ant paukščio ir purkšt iš sodno BsPII41. Purkšt pirkšnis į aukštą J. Iš nakties pur̃kšt kaip žvirblis į karklyną, ir nebėr Trš.