Kas yra rauginti? raugìnti (-ýti), -ina, -ino tr. K; H, R, N 1. daryti rūgštų, leidus fermentuotis, rūgti: Raugìntas pienas, atmieštas prėsku, valyvesnis Sv. Rūtų lapai su raugintu pienu – nuo akių skaudėjimo Grž. Va, kad būt dabar raugìntų agurkų, tai valgyčia su mėsa Smal. Burokus vieni raugìna, kiti žalius verda Krtn. Rauginti grybai Šd. Rauginti kopūstai R300. Iš avižų kisielių raugìntie reikia Grv. Žiūrę (kisielių) iš avižinių miltų raugìntų verda LKT52(Skd). Avižinį kisielių raugìns, dės anglių, duonos plutų Všv. Garstyčias padirbdavo, raugýdavo, uzbonus pripildavo Mšk. Duona buvo kepama rauginta – paprastai įmaišyta ir plikyta MLTEI445. Pirmą dieną jūs liausitės su rauginta duona jūsų namuosu BB2Moz12,15. Tada tur neraugintą tašlą afieravoti, su aliejumi sumaišytą BB3Moz7,12. Sakramentą pašventina prėskienėje, o ne raugìntoje duonoje DP139. | Kai dirva pakankamai įšyla, sėjami rauginamieji (silosiniai) augalai J.Krišč. ^ Kad jį šimtas raugintų bambizų! (keik.) Brž. | refl. K. 2. Q75, N, I, Mšk laikyti rauguose (kailius): Raugìna kailius Dkš. Rauginti kailiai negenda J. Rauginta skūra nesuskręsta, yra minkšta Šts. [Reikia] apsiauti raugintomis naginėmis ar puikiomis vyžomis Blv. Batviniai rūgštūs – možna kailiai raugìnt LKKXIII130(Grv). 3. džiovinti, vytinti: Paskui tabokus reik raugìnti, pirmą kartą stoginėse, kartais ir laukūse ant pačiais tabokynais S.Dauk. 4. šnek. laikyti kur neišleidžiant: Reik mažikę lauko išnešti, neraugìnsi trobo[je] Krš. ║ slėpti savyje: Ko aš čia berauginsu – pasakysu visą tiesą Sts. \ rauginti; aprauginti; įrauginti; išrauginti; parauginti; perrauginti; prirauginti; surauginti; užrauginti
rauginti junginiai
- rauginti (odą)