rėkimas reikšmė

Kas yra rėkimas? rėkìmas sm. (2) DŽ → 1 rėkti: 1. SD1197, R317, N, Sut, M Jin par savo rėkìmą negirdžia, ką kiti sako Pc. Niekas piršlio rėkìmo nežiūrėjo ir vedė prie bromo, kur buvo pakabinta virvė dėl korimo Ps. ^ Ne tiek to mušimo, kiek jo rėkìmo Kp. Rėkimo sauso niekas neklauso LTR(Jnš). 2. Jnš Rėkimù neišmokinsi jau, kad tokią madą turi, nieko jam nepadarysi Skdt. Gal manai, kad pabaidysi rėkimu KrvP(Mlt). ^ Gerumu greičiau prakaitą išsunksi, negu rėkimu KrvP(Skdv). Prūso rėkimas – kaip šuns lojimas PPr409. 3. O rėkìmas tų lenkių bažnyčioj! Kp. 4. Kv, Slm, Mžš → 1 rėkti 6: Toks rėkìmas, ka babūnė mirs Krš. Kas par rėkìmas, alpėjimas buvo, o vakare (šermenyse) pasigėrė! Krš. Toks rėkìmas dėl tų kelnikių Krš. ║ apraudojimas, verkavimas: Jaunoja [vestuvėse] par daug rauda, tokio gi rėkìmo! Adm. 5. → 1 rėkti 7: Kas buvo rėkìmas, visam svietui zyzė! Krš. 6. R161, K, Pc → 1 rėkti 8: Rėkimas levo SD328. Ir terp paukščių, i gal sakyti, i kitų gyvolių gvalta, bliovimas, rėkìmas Sd. Liūtų rėkimas brš. O žąsų rėkimė̃lis, negalima apsiklausyti! Šl. \ rėkimas; aprėkimas; užrėkimas

rėkimas sinonimai