Kas yra retis? 1 rẽtis sm. (2) DŽ, rė̃tis (2) BŽ495 1. Q127, B, CI478,481, R103, MŽ, N, [K] apleistas, nesėtas laukas, dirvonas, sena dobiliena: Tu, nenaudėli Pūky, taip jau susimislyk, kad tave Lauras arti nusiųs ant Kasparo rẽčių K.Donel. Vyrai rẽčiuos šienauja J.Jabl. Bulvienoj vis da geresnė žemė, negu koks rẽtis Alk. Karvė ant rẽčio visai nepaėda, tai ir pieno mažai duoda Brt. Bepigu piemenims po rečiùs ganyti, kur nėra visai javų Žvr. Išvaryk avis į rečiùs Šk. Pririšo arklius rẽty Kt. Dobilienos pavirto į rečiùs, jau reiks išarti Nm. Dar mūs visi rẽčiai nearti Gl. Tuos rėčius plėšė, sėjo kviečius, rugius – turėjo visko per pilnai SI238. Ant rẽčio tik avižos ir linai šiek tiek užsikaria (uždera) Pjv. Geriausiai linai auga naujai išplėštose pievose, rečiuose ir dobilienose rš. ║ neapgyventa vieta: Į kokius rečiùs vėl kelia žmones Vlkv. 2. BŽ495 retuma, proguma (miško): Girios rẽtis baigė nykti Nm. 3. išretėjusi, sudilusi audimo vieta: Ano … kelnės nūingusios, kad retis jau matomas MitI68. 4. BŽ496 retumas: Kaip rẽčio tavo vaikai? – Visi į trečius metus Skr. Mūsų parapijoj lenkų rė̃tis gyvena Tvr.
2 rẽtis, -ė adj. (2) žr. retas 2: Tankus audeklas ir rẽtis audeklas Vlk.
retis junginiai
- Eratosteno rėtis