rusėti reikšmė

Kas yra rusėti? 1 rusė́ti, rùsa (rùsi Kos51, -ė́ja), -ė́jo intr. Vkš, Kv, KlvrŽ, Ūd, Alv 1. DŽ, NdŽ pamažu degti, smilkti: Medis rusa, t. y. dega su maža liepsna J. Sampuviai, žemdagas, pjaulas, medis inžliugęs rusėte rusa, t. y. dega be liepsnos J. Ugnis dieną ir naktį rusėjo M.Valanč. Rusė́[ja] sau, dega pamažu Vn. Dar biskį rùsa, bet greičiausia užges Gž. Židinyje rusėjo silpna ugnelė J.Jabl. Ant akmens amžina ugnis rusėjo, aržuolų malkomis kūrinama A1884,37. Žinyčio[je] amžina ugnis rusėjo S.Dauk. Į Vorusnę rusė́jo ugnikė Rsn. Kibirkštis kris į tą skudurą, i tas pradeda rusė́ti i užsidega Slnt. Turbūt žinai, jog tik ugnis name lietuvių po pelenais rusėt gal naktimis Vd. Jau rusa tik laužo žarijos. Blėsuoja plėnyse, padvelkdamos lengvu, šiltu dūmu rš. Malkos šlapios – degt nedega, tik rùsa kaip pintys Dkš. Paliko tik kiemas kaip dykuma, pilnas ugniaviečių; kai kurios dar rusėjo ir rūko K.Bor. Par visą naktį dar pagaliai rusė́jo Brs. Keras po pečiaus rùsa Krkl. Tie puvesiaĩ rusė́jo rusė́jo i užsidegė Kl. Užgesyk turpę, tegu nerusa Švn. Tebrusanti vata, kur buvo užsidegusi Šv. Dvi šitiedvi ypati guglinėjo po rusantį kaimą V.Piet. | prk.: Nuo seniau rusėjusi baimė atgijo ir pradėjo graužti P.Cvir. Kerštai dar rusėjo širdėse abiejų S.Dauk. Motinos viltys ištekinti Oną vos rusėjo rš. | refl.: Ugnis rusė́jas, gal įsigaus Lk. | prk.: Karo ugnis Rytų žemėse tebsirusas TP1880,33. 2. Kv lėtai tekėti, bėgti: Klonis upelio, rusančio per pilies kiemą, nešė vandenį iš visų klonių V.Piet. 3. Š prk. būti; blankiai gyventi: Kap gyvenat? – Rusim a rusim Ml. \ rusėti; aprusėti; įrusėti; išrusėti; nurusėti; prarusėti; surusėti; užrusėti
2 rusė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. DŽ virsti rusu, perimant rusų kalbą, kultūrą, papročius.