šlubuoti reikšmė

Kas yra šlubuoti? šlubúoti, -úoja, -ãvo intr. K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; Sut, N, M, L, LL14 1. būti šlubam, raišuoti: Raišas žmogus dideliai šlubúo[ja] J. Luoši eisime šlubuodami keliu savo, kurį parodė mums prilikimas A1885,4. Tada jis dar galėjo vaikščioti, nors šlubuodamas J.Balč. Šlubas, tai ir šlubúoja Pnd. Viškui šlubúoja kryluoja, vos paeina – ramatą turia Slm. Abudu šlubúo[ja]: ir arklys, ir vežikas Vlkš. Aš dabar žiūriu, kad ta avis šlubúo[ja], pastyrus tokia Jrb. Su pagaliu gavo [rudikis] per strėnas, kad šlubúodams vos iš vietos išeiti galėjo K.Donel. Ulonų žirgeliai galveles linguoja, o mano bernelio žirgelis šlubuoja LTR(Rmš). ^ Išmušk ir kitą koją – nežinos, su katra šlubúot Dkš. Iš lietuvių išbėgęs, vokiečiams paskui šlubuoja (suvokietėjęs pataikauja germanizatoriams) prš. | prk.: Nemaža mūsų romanų ar apsakymų tąja pačia koja šlubuoja, kaip ir dramaturgija J.Gruš. 2. NdŽ eiti šlubam: Šlubúoju gult Ėr. 3. DŽ, NdŽ prk. prastai veikti, funkcionuoti (apie mechanizmą): Laikrodis ima šlubúoti DŽ1. ║ kristi vertei, menkėti kokybei: Šlubuojanti valiuta ETŽ. Kombinate ilgai šlubavo produkcijos kokybė sp. ║ būti nevykusiam, klaidingam: Jo rašyba šlubúoja NdŽ. Laikraščio skirtukai labai šlubuoja: juos ten deda kiekvienas, rodos, kaip tinkamas J.Jabl. Kalbamuose vertimuose šlubuoja tarinio linksnių vartojimas KlK31,68. Jųjų (bajorų) lenkiškoji kalba labai tebešlubavo LTI512. ║ Dt sutrikti, sunegaluoti (apie organų funkcijas): Ėmė širdis šlubúot Prn. Mano sveikata irgi dažnai šlubúoja Krs. Atmintis jau pradėjo šlubúoti DŽ1. \ šlubuoti; apšlubuoti; atšlubuoti; įšlubuoti; iššlubuoti; nušlubuoti; pašlubuoti; paršlubuoti; peršlubuoti; prašlubuoti; prišlubuoti; sušlubuoti

šlubuoti sinonimai