šmikšt reikšmė

Kas yra šmikšt? šmìkšt interj. 1. NdŽ, FrnW, DŽ šmaukšt, čiaukšt (lengvam sukirtimui nusakyti): Šmìkšt su botagu J. Šmìkšt su rykštuke per nugarą Prn. Botagą šmìkšt šmìkšt į žemę, ano (arklio) nemuša Škn. Kada ne kada šmìkšt savo arkliui Grž. Jis kumelę vėl šmìkšt Sch152. 2. čekšt, čiaukšt (nupjovimui, nukirtimui žymėti): Priėjęs – karklą šmìkšt, i turiu malkelių Raud. Virė, virė košę, bernai atsilošę, įpylė pieno, nėr berno nė vieno, nykščiui teko, smiliui teko, bevardžiui teko, o tą mažiuką šmìkšt ir nukirto (sakoma žaidžiant su vaiku „virė košytę“) Snt. 3. kartojant nusakomas pjovimas dalgiu: Tėvas šmìkšt šmìkšt su dalgiu ir pjauna rugius Kvr. 4. kyštelėjimui, brūkštelėjimui nusakyti: Kačiutė ladutė pypą (pieną) lakė, košę valgė – šmikšt panosėn LTR(Grv). 5. Krš kartojant nusakomas greitas ir staigus skraidymas, bėgiojimas, nardymas ir pan.: Šmìkšt šmìkšt žuvys neršdamos vartysis visaip aukštynaikos (orig. augštinakos), šonais ir stačiai J. Šmìkšt šmìkšt skregždės pro padangtę Ds. 6. krypt, vikst: Šarka uodegą šmìkšt ant vieną pusę, šmìkšt ant kitą Sml. 7. NdŽ, GGA1885,941, Yl greitam, staigiam veiksmui nusakyti: Šmikšt į šalį J. Šmìkšt ir prabėgo, nepamačiau kur J. Staiga šmikšt – kažkas baltas ant kelio J.Paukš. Šmìkšt praėjo kaži kas pro langus Rdn. O mes, ausis suglaudę (išsigandę), tiktai šmikšt pravažiavom LTR(Antz). Lapukas iš olos šmikšt ir išlindo V.Piet. Vokietukas, pamatęs medinčių, tik šmikšt ir pasislėpęs į išpuvusį viduryje medį BsMtI26. Šmìkšt apsigręžė ir nuejo Ds. Šmìkšt ir užkišo gerklę (nutildė) Krš. Kas čia yr: tik šmìkšt ir suveliu [veltinius] Žl. Šmìkšt šmìkšt i rašo išgirdęs Šv. 8. NdŽ sakoma nieko negavus ar viską praradus: Prašė, prašė, o gavo šmìkšt Kv. Namiškiai virtuvėje pavalgė, o mudviem – šmikšt! Žem. O šįmet šmikšt… nei spiečiaus, nei medaus Žem. ◊ bùs šmìkšt per dantìs nieko neliks: Kaip ištaksavos skolininkai, bus tau šmikšt per dantis Žem. nė̃ šmìkšt visiškai nieko: Kai susirašom, tai dažnai, o kai nustojam, tai ištisus pusmečius nė šmikšt K.Būg.