šnekinti reikšmė

Kas yra šnekinti? šnẽkinti (-yti K), -ina, -ino K caus. šnekėti. 1. N, K, L, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, M.Valanč, Žem, Pv, Bb traukti į šneką, kalbinti: Aš jį šnẽkinau, ale jis nieko neatsakė J. Šnẽkinau – nešneka Dkš. Matai, kaip senūsius dabarčiuos jau pradėjo šnẽkinti Lpl. Tėvai vien lietuviškai šnẽkino savo vaikus, nemokino vokiškai Žgč. Ko tyli šnekinamas – kiaulė, i ta sukriuksėtų! LTR(Vdk). Vaikas verkia, ar negali šnẽkyt? Srj. Kiekvienas žmogus turi būti šnekinamas jam atitinkamai Vd. Ponaitis tas ją ėmė šnekyt, toj nieko neįšneko BsPIV99. O ir atejo jaunas bernytis, kalbina, šnekina meiliais žodukais RD128. Mano motynėlė, mano širdelė, susirinko didelis pulkelis – nė vieno nešnẽkini, nė vieno nekalbini JDI180. | refl.: Jis lengvai šnẽkinasi NdŽ. 2. NdŽ, DŽ1, KŽ, A1884,143 kalbinti ką daryti, kviesti, šaukti kur: Šnẽkina ją praustis, maudytis Mrc. Kalbin šnekin bernužėlis į svetimą šalelę LTR(Nm). | Aštuoniolektus bengė, ims šnẽkinti į karūmenę Rdn. | refl. tr.: Mes šnẽkinomės vairuotoją, kad pavėžintų Mrj. ║ merginti: Reik bandyti, reik šnẽkinti mergą Jdr. | refl.: Jau jis seniai prie jos šnẽkinosi, dabar ir susiženijo Gs. \ šnekinti; apšnekinti; atšnekinti; įšnekinti; iššnekinti; nušnekinti; pašnekinti; parsišnekinti; peršnekinti; prašnekinti; prišnekinti; sušnekinti; užšnekinti