stabčioti reikšmė

Kas yra stabčioti? stabčióti, -iója, -iójo intr. Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Ds, Rm, Slm, Sv, Klt, Dsm, stàbčioti, -ioja, -iojo; Sut 1. einant tarpais sustoti: Eina ir stabčiója, lyg ko laukia Rud. Kas tau norės pakiemiais stàbčiot lietui lyjant Srv. Liek botagu – ko tas arklys stabčiója?! Ėr. Eina žirgas stabčiodamas, o broliukas dūsaudamas LTR(Slk). Mokykitės čia, mergos, … ne stabčiot ūlyčiose, ne trukt ant kelio … bet kuo greičiaus išeit ižg akių žmonių, o daugiaus vyriškų DP472. 2. daryti ką su pertrūkiais: Urėdas įkypai, truputį stabčiodamas, lengvai kalbėjo Žem. Stabčiódamas neaparsi šito rėžio iki vakaro Šmn. ║ DP116 paliauti ką darius. 3. veikti su pertrūkiais: Mašina stabčioja, užsikiša, matyt, drėgni javai Ėr. Stabčiója laikrodis Ėr.