stukt reikšmė

Kas yra stukt? stùkt interj. K.Būg, LTII70, DŽ, NdŽ 1. Krok, Kb, Šd, Rz, Švnč sudavimui, stuktelėjimui nusakyti: In kelį kūjuku stùkt, boba trukt Prn. Staiga vienas raguotas ožys stukt koja į žemę, kad net žemė sudundėjo rš. ^ Aust – nė stùkt, verpt – nė trukt, o šokti – kaip vėjas KzR. Merga kap verba, tekėt nor nūnai; verpt – nei trukt, aust – nei stukt Mrc. ║ padedant su trinktelėjimu: Ogi žiūriu – stukt sūnus iš palto kišenės butelį kaip aulą ant stalo rš. 2. kartojant nusakomas stuksenimas, beldimas: Stùkt, stùkt abiem kojom – šoka Krn. Kai išeini šokt, kai sutrepsi stùkt stùkt, ir gerai buvo Antr. Su lazda stùlat, stùkt i eina per ledą Švnč. Ineina in pirkią [kvieslys], in balkį stùkt, stùkt: atejau veseilion prašyt Pv. 3. staigiam atsitrenkimui žymėti: Tekinis stùkt, vežimas būbt! Šlv. 4. bakstelėjimui, kumštelėjimui nusakyti: Vienas nugaron stùkt, kitas gnibt berniokui Dglš. Tas piršlys stukt jam in pašonę, kad imtų šmotuką BsPIV252. Beždžionė stukt mešką su alkūne V.Kudir. 5. stumtelėjimui žymėti: Stùkt ir pastūmė Sb. Stùkt stumtelėjo, pastūmėjo nuo kriaušiaus, ir kūlio nuriedėjo Kp. Bast su lazda durysan, stùkt – ir atsidarė Tvr. 6. staigiam atsistojimui nusakyti: Aš tik stùkt ir sėdaus Užv. Stukt ir atsistojo, o pirma gulėjęs buvo J.