sudžiūti reikšmė

Kas yra sudžiūti? sudžiū́ti intr. 1. K pasidaryti sausam, išdžiūti: Be pečiaus tur sudžiū́t Kl. Maži šakaliai – veizėk, kaip anie y[ra] sudžiū́vę į kaulą Dov. Sūris sudžiuvęs kaip ragas Sml. ║ apie augalus: Tai sudžiū́vo šienas – kai arbata Jrb. 2. suvysti, sunykti (apie augalus): Ko sudžiūvai, ko pavytai vidury darželio? J.Jabl. Kur aš nesudžiūsiu, kur aš nepavysiu: vėjužėlis neužpūtė, saulužė degino J.Jabl. | prk.: O kad tu taip sudžiū́tum, kaip ant marių lendružė JD928. Iš tų didžių rūpestėlių kap rūta sudžiūsiu Vrn. Aš tę sudžiūsiu kai žalia žolelė TDrIV68(Ml). Tę tu sudžiūsi kap kalne uogelė Ad. 3. R212, K sulysti: Arkliukas kad sudžiuvo par darbymetį Vžns. Daug žemės, ir kumelė sudžiuvus Ėr. Sudžiūvęs, ir žandai prasikalę Bržr. Sudžiūvę, nusirūpinę žmonys Šts. Slobnai valgo, tai sudžiūvo šakalin, nieko negali Arm. Sudžiūvo į titnagą Dl. Anas pats sudžiū́vęs į ašaką Plik. Aš par trejus metelius anglin sudžiūvau LTR(Ob). Sudžiūvo dukrelė martelėse, suvyto rūtelė rankelėse LTR(Kdn). Sudžiūvo žirgelis rankose, nuliūdo sūnelis žentuose Vlk. Sudžius rankelės nuo sunkių darbelių (d.) Grž. Ilgiaus pabūsiu, didžiaus sudžiūsiu, kaip nendrelė svyruosiu D31. Čia juoda duona ir tos neduoda, sudžiūsim kap žuvelės Dkš. Jijė sudžiūvusi kaip gęžė, kaip kikeklis, arba kėkštas J. Merga sudžiū́vus kap rankovė Vlk. Sudžiuvaũ kaip kirmėlė an lapo Vb. Sudžiuvęs kaip šakalys Pc. Sudžiū́vęs kap ašaka Vlk. Sudžiū́vęs it kempinė Šts. Sudžiū́vęs kaip naginė Ds. Sudžiū́vus kap spyna Plv. Sudžiūvus kaip silkė LTR(Rs). Sudžiūvęs kaip šienas Pšl. Sudžiūvęs kaip giltinė Sim. Sudžiū́vai kaip katės mūka Erž. Sudžiūvęs kaip nu kryžiaus nuimtas LTR(Šmk). ^ Velnio nekeik – suriebės, o išjuok – sudžius Šl. Sudžiùvus sukepus, nė pati valgo, nė kitam duoda (spyna) Vžns. \ džiūti; apdžiūti; atidžiūti; dadžiūti; įdžiūti; išdžiūti; paišdžiūti; nudžiūti; padžiūti; perdžiūti; pradžiūti; pridžiūti; sudžiūti; uždžiūti

sudžiūti sinonimai