suraišioti reikšmė

Kas yra suraišioti? 1 suráišioti; R iter. surišti: 1. Suráišiota tvora [iš baslių] Pnd. Jam ant kupros tebepūpsojo virvute suraišioti nuostabieji bidonėliai rš. Pritaisė lakalo su spiritu, padavė šunim, tie užlakę pasigėrė šunes, tiem suraišio[jo] uodegas, permetė per tvorą BsPIII228. Čigonas nuėjo į girią, suraišiojo medžių viršūnes į daiktą LTR(Ldvn). | prk.: Suraišiojami tarp savęs šakniniai daiktavardžiai LTII82. 2. Tus linus suráišios Varn. Tus žabus galia ir mergaitė suraišiot ant kūlelius Vb. 3. Suráišiok drabužius in ryšį J. I tas bures reik suráišioti Plng. | refl. tr.: Susiráišiok ryšius an kelio J. 4. Žvengia ir spardosi arkliai, žviegia kiaulės, gailais balseliais skundžiasi vežimuose suraišiotos avys rš. Praėjo metai, ir aš supratau, kad tik pintinėje, tik suraišiotą išlaikys mane krante rš. Jau rankos gelžiniūs, jau kaip avinelis suráišiotas Lpl. Kūną Jėzaus suraišiojo ir baisiai kryžiavojo SGI91. 5. Į nūšukinę kokią skarą suvyturo, kaip užtriną dar suráišiojo, pametė į lovą, i nepasiusi: krok, kiek nori KlvrŽ. Galva suráišiota Dkš. | refl. tr.: Susiráišiojęs galvą su abrūsu Krš. 6. iter. surišti 9: Virvė suráišiota DŽ. Suráišiojau vadžias OG305. | refl. tr.: Turėjau virvę tokią tims kinkymams susiráišioti Als. Tai tada žmonys, šniūrus susiraišioję, ėjo ežiomis, braukdami nuo savo rugių sniegus Sln. 7. tr. DŽ1 sutvarstyti, subintuoti: Mūsų apylinkėje ilgai gyveno toks gandras, kurio viena koja buvo kažkuo suraišiota, lyg baltais bintais LTR(Ant). \ raišioti; antsiraišioti; apraišioti; atraišioti; įraišioti; išraišioti; nuraišioti; paraišioti; perraišioti; priraišioti; papriraišioti; suraišioti; užraišioti