suulbėti reikšmė

Kas yra suulbėti? suulbė́ti 1. intr. NdŽ, DŽ1, LTR(Srj) pradėti čiulbėti, švilpauti: Du sakalai lauku lėkė ir lėkdami suulbėjo, kap du broliai suskalbėjo LTR(Kpč). Vai suulbėjo sakalėlis, per girelę lėkdamas V.Krėv. Einu par lauką, girdžiu par kitą: kas tę miške suulbė[jo] LLDI374(Kzt). 2. intr. BsPII46(Tl), NdŽ, DŽ1, Čb, Dkšt, Jz imti burkuoti, burbuliuoti: Tetervinai beržyne suulbė́s, ans čiut pro langą neišpuls (norės bėgti medžioti) End. Du karveliai kloniu lėkė, jie lėkdami suulbėjo LTR(Lš). Du karveliai klane gėrė, begerdami suulbėjo (d.) Čb. 3. tr. NdŽ neaiškiai pasakyti, suburblenti: Kažno ką suulbė́jo, nesupratau Sdk. 4. intr. NdŽ prk. meiliai prašnekti: Vieną minutėlę, draugas Adamoni, vieną minutėlę, – staiga ji suulbėjo V.Bub. \ ulbėti; atulbėti; įulbėti; išulbėti; paulbėti; parulbėti; praulbėti; suulbėti; užulbėti