trikti reikšmė

Kas yra trikti? 1 trìkti, triñka, -o intr. K, J.Jabl, Š, NdŽ, FrnW, Kv; TŽI349(I) 1. K. Būg, Rtr, KŽ užsikirsti (apie kalbą): Kalba triñka KII210. Triñkanti kalba KI10. Kalboj trìkti KI84. | prk.: Liežuvis mano trinka Aukščiausį garbydamas PG. 2. L, Š, KŽ klysti, rikti, painiotis: Beskaičiuodamas ėmė trìkti DŽ. 3. N, DŽ darytis netvirtam, prastesniam, netinkamam, imti prarasti normalią, įprastą būseną, eigą ir pan., irti, krikti: Triñka tvarka DŽ1. Trikte patriko budavojimas namų, kaip meistras mirė J. Nuo ankstyvų metų varginama regėjimo sistema pradeda trikti sp. Juo tolyn plaukiau, juo gilyn grimzdau, juo triko mano laivelis KlvD34. 4. J, K.Būg nelaiku gimdyti: Moteriškė triko MŽ, N. Moteriškė trinka, ištrinka R5, MŽ6. 5. Š glumti, susipainioti: Paimkite, – dar labiau trikdamas ištarė rš. 6. K.Būg, DŽ darytis nenormaliam, mišti (apie protą): Kurio protas trikęs N. Jūs matot, jog šio vyro protas trikęs, kam jį šen atgabenot? CII819. 7. DŽ sirgti pasiutlige, siusti, trakti (apie šunį). 8. Š, Rdn niršti, pykti: Ko čia trinkì parejęs, ką aš tau darau?! DūnŽ. Girtas parejo, trìko trìko, kol tik sūnai sugrįžo Krš. ^ Gerai svietas sako, kad bajoras juo plinka, juo trinka LzP. ║ siautėti: Kiek trìko, kiek šaukė: Dievo nėra, būs kumunizmas Krš. 9. DŽ, Užv, Lk dūkti, šėlti, išdykauti: Trìkom, trìkom, įvirtau ir užmigau lovo[je] DūnŽ. Ka vaikai triñka, būs lytaus Krš. Dyki, jauni – tokims tik trìkti Rdn. \ trikti; atitrikti; įtrikti; ištrikti; nusitrikti; patrikti; pertrikti; sutrikti; užtrikti
2 trìkti, triñka, -o žr. tikti.