Kas yra tvirtovė? tvirtóvė sf. (1) Š, RŽ, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ; L, Rtr, ŠT61 1. įtvirtinta vieta, turinti gynybinius įrengimus: Senovėje ir vid[uriniais] amžiais gynybai buvo pritaikomos įtvirtintos gyvenvietės, pilys ir tvirtovės LTEIV96. Kaunas, kaip pasienio tvirtovė, buvo rengiamas gynybai LKXXI467. Lietuvoje ėmė plisti piliakalniai tvirtovės arba medinės pilys rš. Pati tvirtovė apstatyta aukšto mūro siena A.Vien. Mes stovime ant tvirtovės pylimo ir žiūrime tolyn į mėlynąsias jūros platybes J.Balč. Gynybinė tvirtovė rš. ║ sutvirtinta vieta: Kregždė sulipdo iš žemių ir molio plūktą tvirtovę sp. Privežė akmenų ir ėmė statyti tvartus kaip tvirtovę A.Mišk. 2. scom. prk. ginamoji jėga, stiprybės simbolis: Maironis – lietuvių tautos dvasinė tvirtovė LKXXI40. 3. griežto režimo kalėjimas: [Žmogų] nuteisė dviem metams tvirtovės rš. 4. tvirtumas, stiprumas, patvarumas: Visa tvirtóvė – ratų stipinai Mrc. Daug geležies, daug tvirtóvės toj žemėj Šd.
tvirtovė junginiai
- Kauno tvirtovė, Paskutinė tvirtovė, Skaitmeninė tvirtovė