unkšti reikšmė

Kas yra unkšti? uñkšti, -čia, -tė OGLI337, NdŽ, FrnW 1. intr. OGLI337, NdŽ, KŽ, DŽ1, DrskŽ, An, PnmA leisti pro nosis spigų garsą, inkšti, cypti: Šuva visą naktį uñkštė, nedavė miegot Skdt. Šuo uñkščia, kažką užuodžia Vb. Ka tas šuva po sodą uñkščia, gal ežį rado? Ps. Inleisk šunelį – uñkščia už durų Dkš. Brisius unkščia bailiai ir žiūri į žmogų, tartum klausdamas, kam čionai jį atvedė J.Bil. Pribėgęs prie jos (Veronikos) šuo, lyg norėdamas ką pasakyti, unkštė A.Vien. Unkščiu, skaliju SD339. Meškius, unkšdamas iš baimės, tarp kojų įspraudęs uodegą, įpuolė į trobą LzP. Unkšdavo [velnias] iš baimės kaip šunytis K.Bor. | Jau žąsukai tuoj atsitūps, kad pradeda unkšt Krok. | Mano tauta lyg peršautas šuo unkščia laižydama kruviną Nemuno krantą K.Brad. ^ Tik šuva uñkščia, kai nekantantas JT513. 2. intr. Všt, Mrj, Jnš leisti pro nosis kimų garsą, vaitoti: Ligonis nekalba, tik unkščia, t. y. vaitoja J. Niurnys arba nebylys ubagas unkščia, t. y. sako un, un J. Uñkštė, kad visą skauda Prn. Jis kiek paėjėjęs užgirsta, kad kas tai lyg uñkščia, lyg dejuoja (ps.) Brž. Petrukas neverkė, tik gailiai uñkštė Šk. Plonutis balsas unkšdamas mamai pasiskundė A.Vaičiul. Unkši iš troškulio, o lūpos bus sausos J.Gruš. ║ sunkiai kvėpuoti, dvėsuoti: Mirdamas uñkščia Vr. Uñkščia kaip dusdamas DŽ. 3. intr. NdŽ, Ob, KzR, Dbk reikšti nepasitenkinimą, niurnėti, bambėti: Uñkščia, nepatenkytas diedas Drsk. Vakar vis uñkštė, kad nėr pinigų Kt. Visi pradėjo uñkšt, kad reikėjo duot po paršelį Šk. Greičiau eik artų, ko dar unkšti! Rk. 4. intr. prašyti, zyzti: Uñkščia kap šunytis, ką priimtau DrskŽ. 5. tr. niūniuoti, dainuoti: Uñkšti giesmę NdŽ. 6. intr. mikčioti, sunkiai tarti: Krepesė merga uñkščia, t. y. neištaria gerai žodį J. \ unkšti; išunkšti; paunkšti; parunkšti; suunkšti; užunkšti