Kas yra užlįsti? užlį̃sti, ùžlenda, užliñdo 1. intr. užeiti už ko: Vaikas užlindo už motinos rš. Pelė už sienos užlindo Sr. | prk.: Užlindo mėnuo už pušų, ir Grigo ratai pamažu pakrypo E.Miež. Saulutė užlenda už debesėlio sp. | refl.: Užsilindęs už kūgio šiaudų, Tautrimas užsirūkė cigarą I.Simon. Šitas, už tvoros užsilindęs, išsiima savo sidabrinįjį brizgilaitį BsV214. ║ refl. pasislėpti: Nėr nuo jo kur užsilįsti rš. ║ užkristi, užsmukti: Jos ant kūlių užulipta, užu tų kūlių užgriūta, užùlįsta Kp. 2. intr. užeiti priešais, be eilės: Ko ažlindaĩ kai kiaulė! Sdk. ║ padaryti pirmiau tai, ką kitas buvo ketinęs daryti: Jau buvom viską susitarę, kitas užlindo, ir palikom be nėko Up. 3. intr. užlipti, užkopti: Sraigė ant medžio užliñdusi KI713. An pečiaus užlį̃sim ir miegosim Lz. ║ užsistoti: Užliñdo an kojos, lodz su vežimu užvažiav[o] Grv. 4. intr. užtilpti: Kepurėlė neužlenda an galvos LTR(Trgn). 5. tr. rasti, aptikti: Vaikai užlindo pakastus piningus LTR(Klp). Bobos užlenda pigesnių medžiagų, laiko turėdamos Varn. ◊ už akių̃ užlį̃sti 1. užeiti priešais: Piemuo užliñdo vaikui už akių̃ Sr. 2. padaryti pirmiau tai, ką kitas buvo ketinęs daryti: Žmogui niekad nereikia už akių̃ užlį̃st: daro – tegu daro Ds. už apkaklė̃s užlį̃sti pakenkti: Aš nė vienam žmoguo neesu už apkaklės užlindęs Šts. už káilio užlį̃sti patikti: Nejaugi tau per visą ilgą amžių jokia moteris neužlindo už kailio, kad vien žemės teieškai? Vaižg. \ lįsti; antlįsti; aplįsti; atlįsti; įlįsti; išlįsti; paišlįsti; papaišlįsti; nulįsti; palįsti; padlįsti; parlįsti; perlįsti; pralįsti; prilįsti; sulįsti; papasulįsti; užlįsti
užlįsti junginiai
- užlįsti/eiti be eilės