užrukti reikšmė

Kas yra užrukti? užrùkti intr. Q47 1. Sut užsiraukti: Akys jau mano visai užrùkusios – teip noriu miego! Jrb. Užrùko viena akis KlvrŽ. | Uždarys vištas kai į kalėjimą, rukt i užrùks subinės (nebedės kiaušinių) Erž. | prk.: Kur užrùkusi yra, ka nematyties? Krš. ^ Tinginiavo, iki šikna užrùko Dkš. 2. DŽ1 užsitraukti paviršiui, užaugti: Užrùkusi Rauda (upė) paliko, išdžiūvo su visu Rdn. Jau tos grabės visos užrùkusios Grdž. Pirmiau ten baisus ežeras buvo, o dabar baigia užrukt Šn. Pačios pasakos, tarp žmonių tebesančios, stigavoja: kaipogi tebesako, ten ežeras užrukęs, kitur po žeme palindęs, kitur nuo vienos vietos persikėlęs į kitą S.Dauk. Užruko skylė ronos, t. y. užsiraukė J. Ligonio žaizdos pūliavo, o po trijų savaičių ir užruko M.Valanč. | Dangus debesim užrùko Kltn. 3. užsikimšti: Mano bučius užrùko maurais Vlk. Liuika ažrùko, reikia iškrapštyt Šmn. Tos adatos šikna visai užrùkus (užsivėlus) KŽ. Ta skylė jau visai užrùko, vanduo nebėga Gž. 4. pasidaryti neproduktyviam, užtrūkti: Užruko karvutė Snt. Kol davė, davė karvė pieno, o daba visai užrùko Vvr. Užrùko karvė melžiamoji Up. | prk.: Kada nors užrùks ta karvutė, kur tiek daug pienuko davė (dings lengvai gaunamų pajamų šaltinis) Skr. 5. prk. supykti, užsiraukti: Užrùko i tylia visą nedėlią Ps. Gal šeimininkė nenugirdo, o gal buvo susiriejusi su šeimininku ir po vaidų dar tebebuvo užrukusi rš. 6. šnek. nutrūkti, užsibaigti (apie tai, kas buvo gaunama, patiriama): Karvė bergždžia, pienelis užrùko Jrb. Užrùko ir anai, ka vaikų nebė[ra] Ms. Užrùks jai viskas, kaip tik motina mirs: tėvas toks geras nebūs Grg. Jau užrùks gerovė, nebduos grūdų Grd. Dėkui Dievui, jau užrùko pramoneliai (smagumai) Krš. Ir jam jau tasai pelnas užrùko Up. Dabar ir jam užrùks, negalės taip gyvent kaip seniau Up. Nėkas neužsakė, užrùko laikraščiai Krš. Užruko i jai visos vigados: kol buvo vyras – poni buvo Jnš. ║ nebebūti toliau daromam, nebegalėti vykti, tęstis: O jei negreit, suvėluosime arba pigiai tesiūlys, reikės parsivesti, užruks visiems pirkiniams Žem. Apsižanijo, užrùko šokiai Krš. Laukas užrùko (orui pablogėjus, negalima išeiti į lauką) Vkš. Vaikas užkrito, užrùks važinėjimos Krš. | refl.: Na, tu juokis juokis, tau užsirùks tie juokai! Gs. \ rukti; aprukti; atsirukti; įrukti; nurukti; parukti; surukti; užrukti