surukti reikšmė

Kas yra surukti? surùkti intr. 1. Q557,560, R, Sut, N, K, DŽ pasidaryti raukšlėtam, susitraukti: Surùkusi boba KII307. Mes surùkę diedai, mes gi kuproti nabagai K.Donel. Kaip pasensi, veidas tavo surùks, ir rukšlomis susiraukęs rukšosi J. Mano oda suruko ir sunyko CII708. Senas žmogus taip y[ra] surùkęs Vgr. Suseno, subuvo, surùko, akims jau nemato, ausims negirdžia Rs. O tu, žmogau, pasenęs, surùkęs Sg. Surùkusi kaip kepta bulbė Krš. Surùkusi mergelė, iš metų išejusi Trš. Mani (man) užtenka: pasenęs, surùkęs jau žemei pylygsti (prilygsti) LKT145(Kin). Ji jau ne vienos dienos (nebejauna), apie akis surùkę Skr. Sena ji man tokia nusidavė, surùkus kai naginė Lkč. Surùkęs, sukukęs (senas, sulinkęs) žmogus Kt. Jos raukai ant raukų – teip surùkus boba Brt. Mano jau veidas surùkęs, o jo gatavai surùkęs Erž. Surunka it bulvių bobutės visos panos amžiaus gale Varn. Jau nėko nėr: surùkę veideliai Vdk. Žandai surùkę OG320. Jo rankų skūra nuog šalčio surukus Kpč. Jeigu taip gersi, tai bematant surùksi Smn. Nėra iš jo ko benorėt, jau visai surùkęs senis Kair. | Obūliai surùko kai sena boba Erž. Gaidukai (voveruškos) surùkę, tokie pailgi Vg. Rudenį dirvos niūkso surukusios kaip senos bobos Žem. [Lapų stiegaros] pradžio[je] yra surukusios ir vėlai tedžiūna S.Dauk. Saugokimos tiktai, idant nesustembusios šaknelės nesudžiūtų nu oro ir nesuruktų S.Dauk. Miežių nereikia sėti į senplėšinius, nes grūdai būva prasti, surukę rš. | Drin sunkio sopulio anos žaizdos surùko visos gyslos kūno DP176. ^ Kad tu sudegtumi ir suruktumi kaip sena naginė su tavo įkilais! M.Valanč. Kad tu suruktum! MŽ, N. Ka tu surùktum su savo patarimu! Plv. Kad tu surùktum į jaučio bandą! Mrj, Dkš. Kad tu suruktum! Vyras kaip žvakė! I.Simon. 2. susiglamžyti: Susišoka, surunka SD460. Tavo kelnės visai surùkusios, esi turbūt ant jų atsisėdęs buvęs Sg. Marikės suknelės amžinai surùkusios Krtn. Popierius surukęs Yl. ^ Senas senuolelis, surukusiais skrebuteliais, kur pridedi, ten pritinka (pipiras) LMD(Sln). 3. DŽ1 prk. būti susiraukusiam, piktam: Tavo diedas vis surùkęs i surùkęs Kt. Šiandien jis kažkoks surukęs, negalima nė prakalbinti Jnš. Ko tu šiandieną toks surùkęs? Slnt. 4. apsiniaukti, lynoti: Kad tik surùkus diena, tuoj sąnarius maudžia Jnš. Surukusią, troškią ir baugią naktį be žvaigždžių ir mėnesies TS1901,1b. \ rukti; aprukti; atsirukti; įrukti; nurukti; parukti; surukti; užrukti