užtrinti reikšmė

Kas yra užtrinti? užtrìnti, ùžtrina, užtrýnė tr. Š, Rtr; SD1206, SD427, N, L, LL315 1. NdŽ trinant užtepti: Ažtriñ' moste anpjautą pirštą LzŽ. 2. ką sutrynus, susmulkinus uždėti: Paieškai nostravų, ažutriñ', tai neis kraujas Tvr. 3. trinant užtaisyti, užglaistyti, užlyginti: Plyšius ùžtrina glaistu DŽ1. Užtrìnti moliu NdŽ. | Mūro skiltį, įstatę atgal, užtrynė su ta kulkele, kad nežymėtų BsPII146(Rz). | refl.: Nelygumai pamažu užsìtrina DŽ1. 4. užminkyti: Užtrìntus iž miltų vyru virė – tiej šaltanosiai Drsk. 5. Sut, NdŽ užbraukti: Rašė rašė ir užtrýnė Sb. Ten nieko nežymu – užtrìnta, užbraukyta Bsg. 6. KŽ prk. paslėpti, užtušuoti, užmaskuoti, padaryti nepastebimą: Užtrìnti faktus NdŽ. Savo klaidų negalima užtrìnti DŽ. Užtrýnė kalčią Krš. Kūma Pelėda …, idant užtrintų savo kaltybę …, skanesnius pietus patiekė TS1900,2-3. Liudytojas stengiasi supainioti bylą, užtrinti padarytųjų nusikaltimų žymes sp. Nori užtrinti vagystės pėdsakus Pns. | Baltų hidronimus slavai labai stipriai suslavino, užtrindami daugelį kalbinių ypatybių rš. ║ priversti užmiršti, išblėsinti: Tokios kalbos užtrynė ir Janikės paveikslą Žem. Laikas užtrina visas perkeltas nelaimes ir nesmagumus Žem. Dabar nuovargis užtrynė smagumą, ir šypsena virto išsikvėpimu M.Katk. | refl.: Pamiršau daugelio savo mokytojų ir jaunystės draugų pavardes, užsitrynė daug įvykių ir gyvenimo detalių V.Myk-Put. Taip keičiasi gyvenimas, taip užsitrina praeitis – su vietų vardais ir žmonėmis A.Mišk. ║ neduoti eigos, neleisti pagarsinti: Lindo, prašė, kaukė – užtrýnė tą bylą Krš. Pirmininkas užsistojo i užtrýnė skundus Krž. 7. negyvai užmaigyti, užspausti: Gal lokys ją užpuolė, gal briedis plačiaragis užtrynė V.Krėv. Ažgulėti, ažtrinti kačiokai Klt. Penkiolika buvo kiaušinių, kitus užšaldė, užtrýnė [višta] Snt. Ko tu bijais mergos? – Naigi kad neužtriñt (juok.) Lp. 8. Rdd trinant iki žaizdos nugraužti: Bet jis vis šlubuoja, užtrynė batai koją P.Cvir. Dalgis ranko[je], šakės – ir užtrýnė rankas Snt. ║ trinant padaryti (pūslę ir pan.): Užtrinti užtriną L, Rtr. 9. trinant įskaudinti, užkrėsti (akis): Akin kas ankrito, užtrýnė, dabar ligoninėn paguldė Žl. Ažtrýnei, gali ir pagadint akį Sdk. Jų visų akys raudonos – ir užverktos, ir užtrintos I.Simon. 10. Sut, N, Š, Rtr, NdŽ, DŽ, KŽ įdėti užtrino, kuo pagardinti, uždaryti: Ažutrinu, ažudarau SD1112. Prametu, ažutrinu viralą SD223. Pipirais ažutrint SD227. Užtrink barščius su užtrinu J. Užtrìnk [sriubą] riebuliais ir užbalink Žl. Koks tau viralas labiau patinka: ar ažtrìntas (užspirgintas), ar su pienu? PnmR. Tuoj ažtrìnsiu batvinius, ir galėsma valgyt Rk. Kopūstus šiandiej išviriau užtrìntus Šmn. Jie ir pėtnyčiom užtrìntą viralą valgo Slm. Sugrūda, būdavo, lašinius pieston ir ùžtrina viralą Skp. Su lašiniais, su čibuliu užùtrinu, tai tada jau labai gardi bulbienė Krs. Su kuo užtrinsim [košę]? – Su lašinėliais (varlės šlaunia NS285) NS284. ^ (Su LTR(Kp, Rm)) gražumu puodo neužtrinsi KrvP(Kvr). | refl. tr.: Bulbų su sunka išsiverdu, užsìtrinu Žl. 11. NdŽ susukus siūlus ant šeivos užtvirtinti: Šeivos galus ažtrìnk, kad nenuslyst [siūlai] Klt. 12. NdŽ smarkiai sukandžioti (apie blusas). ◊ akìs užsitrìnti apsimesti nesupratus: Sakyk, akìs užsitrýnęs, kad durų nematau Ar. giltinė̃ užtrýnė barščiùs (su kuo) mirė: Neilgam, greit giltinė barščius užtrins su juo LTR(Šmn). gìltinei užtrìnti púodą (barkščiùs) mirti: Tik tik neažtrýniau gìltinei púodo Svn. Kada nors giltinei barkščius užtrinsu Kv. \ trinti; aptrinti; atitrinti; datrinti; įtrinti; ištrinti; nutrinti; patrinti; parsitrinti; pertrinti; pietrinti; pratrinti; pritrinti; raztrinti; sutrinti; užtrinti