užvylimas reikšmė

Kas yra užvylimas? užvylìmas sm. (2) NdŽ, KŽ → 1 užvilti 1: Nėra čia nė jokio užvylimo sp. | refl. LL208, KŽ: Daug buvo užsivylimų, daug ir įvykusių vilčių Vaižg. Iš štai tu susyk patiri visus savo nepasisekimus, užsivylimus, išnykusias skaisčiausias svajones V.Myk-Put. Vaikas liūdo, sunkius užsivylimo jausmus pergyvendamas Pt. Pradedantys žiūrėti į lietuvišką knygą su užsivylimu išsitaria TS 1900,9. \ vylimas; apvylimas; įvylimas; nuvylimas; privylimas; suvylimas; užvylimas